Vilniaus apygardos teisme beveik dvejus metus be jokio triukšmo, politikų ar žiniasklaidos spaudimo buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl mažamečio seksualinio prievartavimo.
Kaltinamųjų suole sėdėjusiam šiauliečiui Jonui Jankauskui (gim. 1966 m.), pastaruoju metu gyvenančiam sostinėje, prokuratūra už pedofiliją siekė 8 metų laisvės atėmimo bausmės.
Neviešuose posėdžiuose šią bylą išnagrinėjęs teisėjas Stasys Lemežis trečiadienio popietę paskelbė J.Jankauskui išteisinamąjį nuosprendį.
„Pagrindas išteisinimo – kad jūs nieko nepadarėte“, – aiškindamas dar neįsiteisėjusio nuosprendžio apskundimo tvarką, teisėjas išteisintajam konstatavo, kad praktiškai jo apeliacinis skundas šioje byloje yra sunkiai įsivaizduojamas, nors formaliai jis tokią teisę turi. Skirtingai nei prokuratūra, kurios atstovai svarsto galimybę pareikšti protestą dėl J.Jankausko išteisinimo Lietuvos apeliaciniam teismui. Prokurorai iki pat pirmosios instancijos proceso pabaigos laikėsi pozicijos, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J.Jankausko kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Nuosprendis netenkino ir nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto vaiko motinos, apeliacijos teisė galiojai ir jai.
15min.lt primena, kad J.Jankauskas pagarsėjo per pastaruosius Lietuvos prezidento rinkimus, kuriuos užtikrintai laimėjo Dalia Grybauskaitė.
2009 m. vasarį šis smulkusis verslininkas, šaldytų maisto produktų prekyba užsiimančios Šiaulių bendrovės „Rengmės mažmena“ direktorius, pretenduodamas tapti oficialiu prezidento rinkimų kampanijos dalyviu, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė pareiškinius dokumentus – prašymą registruoti kandidatu, anketą, pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus bei sumokėto 11,6 tūkst. litų užstato kvitą.
Po išteisinimo Vilniaus apygardos teisme J.Jankauskas žurnalistams pareiškė, kad ši baudžiamoji byla buvo iškelta siekiant su juo susidoroti. Vyras konstatavo, kad tikslas iš esmės pasiektas: asmeninį gyvenimą jis vadino sužlugdytu, pasakojo apie verslo sunkumus ir neslėpė nebeturintis minčių rimtai politikuoti.
„Tokiose bylose svarbiausi yra mažamečio interesai, bet negalima be patikimų įrodymų nuteisti žmogaus, kaltinamo sunkiu nusikaltimu. Visi prieštaravimai, prielaidos, abejonės, jei jų pašalinti neįmanoma, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai“, – pažymima nuosprendyje.
Neišreklamuota J.Jankausko baudžiamoji byla – savotiška garsiojo visą Lietuvą drebinusio pedofilijos skandalo kopija. Panašu, kad vaikas galėjo tapti susipykusių, mirtinais priešais tapusių suaugusiųjų kovos įrankiu ir auka.
Kita vertus, byloje surinkta medžiaga gali sukelti minčių, jog su pedofilija susiję kaltinamai nebuvo laužti iš piršto.
Nukentėjęs mažametis bent tris sykius pats pasakojo ikiteisminio tyrimo teisėjui apie patirtas skriaudas. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios vaikas, kaip teigiama, apie „blogus dėdes“ su visomis baisiomis smulkmenomis pasakodavo namiškiams. Tai, kad mažametis galimai patyrė seksualinę prievartą, patvirtino ekspertizes atlikę kelių sričių specialistai.
Tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, ekspertizės metu mažametis apie seksą buvo kamantinėjamas gana tendencingai, be to, patvirtino ne viską. S.Lemežiui taip pat pasirodė keistoka, kad pirmojo pokalbio metu vaikas prisiminė mažiausiai, o paskutinio – daugiausiai. Apie pačią skausmingiausią savo patirtį jis prabilo vėliausiai.
„Tokiose bylose svarbiausi yra mažamečio interesai, bet negalima be patikimų įrodymų nuteisti žmogaus, kaltinamo sunkiu nusikaltimu. Įrodymų visuma neduoda pagrindo padaryti besąlygišką išvadą, kad Jonas Jankauskas prievartavo mažametį. Visi prieštaravimai, prielaidos, abejonės, jei jų pašalinti neįmanoma, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai“, – nuosprendyje pažymima, kad teismas negali vadovautis abejotinais įrodymais.
Motyvuodamas išteisinimą teisėjas pabrėžė, kad teisiamojo kaltė privalo būti patvirtinta bent keliais iš skirtingų šaltinių gautais įrodymais: „Mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti suabsoliutinami.“
Baisiais bylos duomenimis, seksualinę prievartą vaikas patirdavo viename bute Vilniuje. Tyrėjų akys krypo ne tik į J.Jankauską, bet ir į dar vieną vyriškį, bendravardį jo bičiulį. Tačiau pastarojo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mažametis galėjo būti prievartaujamas laikotarpiu nuo 2010 m. vasario iki 2011 m. kovo (vaikui tuo metu buvo vos treji, vėliau sukako ketveri). Kaltinamajame akte rašoma, kad J.Jankauskas pasinaudodamas mažamečio bejėgiška būkle bei naudodamas smurtą tenkino savo lytinę aistrą analinio, oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu. Prievartautojas lietė mažamečio lyties organą ir liepė tą patį daryti vaikui.
Namiškiai netrukus pastebėjo, kad vaikas ėmė bijoti žmonių, darėsi vis irzlesnis. Maža to, vieną dieną mažametis ėmė namiškius bučiuoti, laižyti, sakė, kad taip daro ir jam. Iš pradžių suaugusieji esą net netikėjo, kad vaikas gali būti taip išnaudojamas.
„Kam tą melą neįrodytą skaityti? Aš 20 mėnesių tą šmeižtą girdžiu!“, – nuosprendžio paskelbimo rimtį sudrumstė J.Jankauskas, nesusitvardęs net po įspėjimo, kad gali būti pašalintas iš teismo salės.
Beje, ekspertizės metu su J.Jankausku bendravę specialistai pastebėjo perdėtai manieringą jo elgesį, padidintą įtarumą, ryškų egocentrizmą, emocijų nestabilumą.
Teismo vertinimu, šie vyriškio bruožai bent iš dalies lėmė konfliktines situacijas, peraugusias į šią pedofilijos dramą.
J.Jankauskui paskelbtas išteisinamasis nuosprendis užima 24 puslapius. Beje, jame pažymima, kad taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nedelsiant panaikinama. Nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo šioje byloje kol kas paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusio vaiko motinos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo – atmestas.
