Policijos imuniteto tarnybos viršininkas Donatas Malaškevičius teigia, kad pradėjęs domėtis vadinamojo slaptojo policijos informatoriaus Mindaugo Žalimo liudijimu, sulaukė pretenzijų iš tuomečio generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko, rašo Delfi.lt.
„Jis paskambino telefonu ir pasakė, kad nesikiškite ten, kur nereikia“, – D.Malaškevičius pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris antradienį tęsė kelio Kauno žudynėms neužkirtusių Policijos departamento pareigūnų baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pateikusi iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui V.Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.
Jie sakė, kad eilinį kartą būsime paversti atpirkimo ožiais, nors tik vykdėme įsakymus...
Liudytojas D.Malaškevičius pasakojo, kad dar 2011-ųjų spalio 27-ąją sulaukė skambučio iš policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio, kuris teigė, jog po renginio Seime prie jo priėjo žurnalistas Virginijus Gaivenis ir „uždavė keistus klausimus, jog policija galėjo žinoti apie rengimąsi nužudyti teisėją Joną Furmanavičių, V.Naruševičienę, tačiau šią informaciją nuslėpė“.
„Tai buvo visiška naujiena, šioks toks lengvas šokas, nes niekas nenorėjo tuo patikėti“, – sakė D.Malaškevičius.
Jis prisiminė, kad įtarimų šioje byloje sulaukę LKPB pareigūnai buvo pakliuvę į labai keblią situaciją ir savo gyvenimą net galėjo baigti savižudybe.
„Jie sakė, kad eilinį kartą būsime paversti atpirkimo ožiais, nors tik vykdėme įsakymus – reikėjo jiems padėti, nes buvo neramu, jog gyvenimą jie gali baigti savižudybe“, – sakė Imuniteto tarnybos vadas.
Teismas apklausė ir per Kauno žudynes nušautos Violetos Naruševičienės bei nužudymais įtariamo Drąsiaus Kedžio buvusios sugyventinės Laimutės Stankūnaitės tėvus Stasį ir Tatjaną Stankūnus. Jie šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais.
„Dukros prašė apsaugos, bet niekas nebuvo daroma, bet kai aiškėja, kad žinojo ir nieko nepadarė... Mes visą gyvenimą sąžiningai dirbome, mokėjome mokesčius, policija turėjo mus saugoti – nežinau, kaip žmogui toliau gyventi ir kuo tikėti. Baisiausia yra žinoti, kad tai buvo galima sustabdyti. Mes ir numirsime su tomis mintimis, kad buvo galima pakeisti“, – apmaudą liejusį S.Stankūną cituoja Delfi.lt.