Kalėjimo administracijos teikimus ketvirtadienį išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Teismo posėdyje paaiškėjo, kad abu nuteistieji už itin žiaurius nusikaltimus dabar dalyvauja krikščioniškose programose, gamina kilimėlius vaikų ir senelių namams.
Pirmiausia buvo nagrinėjamas teikimas dėl 45 metų A.Andrušaičio perkėlimo į pataisos namus. Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus atstovas Sigitas Varnas teigė, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastoje grupėje, apibūdinamas kaip lengvai bendraujantis, išprusęs, pareigingas, mandagus su pareigūnais ir nuteistaisiais, nelinkęs pasiduoti kitų įtakai, palaiko socialinius ryšius su šeima.
„Buityje tvarkingas, skaito spaudą, mėgsta sportuoti, dalyvauja nuteistųjų socializacijos programose, taip pat kompiuterinio raštingumo, laisvalaikio užimtumo Biblijos skaitymo grupėje, Kalinių globos ir krikščioniškose programose, mezgančiųjų nuteistųjų socialiniame projekte, du kartu skatintas, kartą baustas, neturi galiojančių nuobaudų, bet savo kaltės nepripažįsta“, – teisme paskelbė kalėjimo atstovas.
„Prašau išleisti atlikti bausmę į pataisos namus. (..) Per visą laikotarpį neturėjau problemų su pareigūnais, manau, kad savo elgesiu įrodžiau, kad galiu būti lengvesniame režime“, – kreipėsi į teismą nuteistasis.
A.Andrušaitis nelaisvėje laikomas nuo 2002 metų sausio 8 dienos. Jis pasakojo, kad jį lanko užsienyje gyvenantis sūnus, tėvai ir kiti artimieji.
Teisėjas Alenas Pesliakas jo teiravosi, už ką jis kalėjime gavo nuobaudą. Paaiškėjo, kad A.Andrušaitis buvo uždengęs naktinio apšvietimo lempą, nes negalėjęs užmigti degant į akis spiginančiai šviesai.
„Už pavyzdingą ir gerą elgesį buvau skatintas. Mezgimo grupėje darėme dovanas vaikų namams, nenoriu girtis, gerbiamas teisėjau, bet darbas pripažintas vienu iš geriausių“, – pasakojo A.Andrušaitis.
Kitas nuteistasis, 51 metų A.Vertelka tikino, kad esąs visai nepavojingas visuomenei, jo saugoti net nereikia konvojaus pareigūnams, kurie jį atvežė į teismą, ir, sutikus teisėjui, salėje nusegė antrankius.
„Bausmę atlieka paprastoje grupėje, taktiškas, kultūringas, pripažįsta, kad egzistuoja nuteistųjų subkultūra, yra stiprūs socialiniai ryšiai, buityje tvarkingas, skaito knygas, sportuoja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, nuteistųjų socializacijos, krikščioniškoje programoje Alfa, Kalinių draugijos programoje Dovanų bankas, savo kaltės nepripažįsta, neskatintas, devynis kartus baustas“, – apie A.Vertelką teismui pasakojo kalėjimo atstovas.
„Taktiškas, kultūringas, pripažįsta, kad egzistuoja nuteistųjų subkultūra, yra stiprūs socialiniai ryšiai, buityje tvarkingas, skaito knygas, sportuoja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, nuteistųjų socializacijos, krikščioniškoje programoje, savo kaltės nepripažįsta, neskatintas, devynis kartus baustas“, – apie A.Vertelką teismui pasakojo kalėjimo atstovas.
A.Vertelka aiškino, kad nuobaudas gavo už tai, kad atsisakė šluoti kiemą, nes, jo manymu, toks darbas nuteistiesiems iki gyvos galvos nepriklauso.
Vyras nelaisvėje laikomas nuo 2001 metų lapkričio 23 dienos.
„Kalėjime nebėra galimybės prisiliesti prie savo vaikų. Garde vaikai pasėdi, jiems irgi nemalonu, telefonu pasikalbam, net prisiliesti prie vaikų negaliu“, – apie bendravimo Lukiškėse sunkumus aiškino A.Vertelka. Jis teigė, kad, pakliuvęs į pataisos namus, du kartus per mėnesį galėtų ilgiau pabendrauti su greitai 30-ties sulauksiančia dukra ir 14-mečiu sūnumi.
Jis teigė, kad perkėlimo į pataisos namus prašo vien todėl, kad nenutrūktų socialiniai ryšiai.
A.Vertelka į posėdį buvo pasikvietęs ir advokatą Ramūną Mikulską. Jis teigė, kad įstatymas numato galimybę dešimt metų kalėjime praleidusius nuteistuosius perkelti į pataisos namus.
„Neturi galiojančių nuobaudų, keliose programose dalyvauja, gamina kilimėlius. Perkėlimas į pataisos namus tik padėtų žmogui socializuotis, yra visi pagrindai tenkinti teikimą“, – sakė R.Mikulskas.
Tuo metu Vilniaus apylinkės prokurorė Lilija Ambrulevičienė teigė, kad teikimai dėl abiejų nuteistųjų turi būti atmesti, nes jiems priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, numatantys laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, o kaltės jie nepripažįsta iki šiol.
„Nėra pagrindo perkėlimui“, – sakė ji.
Teismas savo sprendimą skelbs kitą savaitę, gruodžio 5 dieną.
A.Andrušaitis ir A.Vertelka būti perkelti į pataisos namus siekia jau ne pirmą kartą, iki tol jų prašymai nebuvo tenkinami.
Lietuvą sukrėtęs „tulpinių“ smurtas
Trys „tulpiniai“ – Virginijus Baltušis, A.Vertelka ir A.Andrušaitis iki gyvos galvos kalėti buvo nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2009 metų gegužę už buvusio „Mažeikių nafta“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymus 2000-ųjų lapkritį.
1993-2000 metais įvykdyti nusikaltimai aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose.
Sudėtingos bylos tyrimas užtruko ne vienerius metus, nes pareigūnams reikėjo atlikti daug ir sudėtingų ekspertizių, žemėje ir vandenyje ieškoti aukų palaikų ir nusikaltimų įrankių.
Dar vienas nuosprendis kalėti „tulpiniams“ iki gyvos galvos už kitas žmogžudystes buvo paskelbtas 2003-iųjų spalio 31-ąją.
2007 metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį, kuriuo „tulpiniai“ nuteisti kalėti iki gyvos galvos už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą.
Pasala iš Vilniaus vykusiems sūnui ir tėvui Kiesams buvo surengta 2000-ųjų liepos 6-osios vakarą Ukmergės rajone, šalia automagistralės Vilnius-Panevėžys. Tądien G.Kiesus su savo vairuotoju A.Galminu vyko iš Vilniaus oro uosto, kur pasiėmė iš studijų užsienyje sugrįžusį sūnų.
Bylos duomenimis, mažeikiškių automobilį „Mercedes-Benz ML 320“ „tulpiniai“ sustabdė apsimetę policijos pareigūnais – policijos uniformas vilkėjo V.Baltušis, A.Vertelka, A.Andrušaitis ir Dainius Skačkauskas. Grasindami automatu ir pistoletais, užpuolikai išlaipino Kiesus ir A.Galminą iš automobilio, jų rankas surakino antrankiais.
Netrukus vyrai buvo nugabenti į iš anksto paruoštą sodybą Panevėžio rajone, Čiūrų kaime. Iš G.Kiesaus buvo paimti jo turėti grynieji pinigai bei banko kortelės. Jų mokėjimų kodai išgauti grasinimais.
Visi trys vyrai buvo nužudyti, jų lavonai užkasti žemėje. Jie aptikti tik 2001-ųjų lapkritį. Nužudę Kiesus ir jų vairuotoją, „tulpiniai“ nuvyko į Latviją, kur naudodamiesi bankomatais, išgrynino G. ir V.Kiesų pinigus įvairia valiuta – daugiau nei 128 tūkst. litų sumai. Kiesų ir Galmino nužudyme dalyvavusius „tulpinius“ Egidijų Bučį, Giedrių Liubartą, Ramūną Narbutą ir Aleksandrą Lebedevą ištiko toks pat likimas, kaip ir mažeikiškius.
Siekiant, kad apie buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo nužudymą nepasklistų kalbos, 2000-ųjų rugpjūtį jie buvo sušaudyti bendrų miške Panevėžio rajone.
