„Pažiūrėkit, plytelės 100 metų senumo, – rodydamas į puikiai atrodančias kalėjimo koplyčios grindis prieš prasidedant spaudos konferencijai juokavo E.Jankevičius. – O čia matosi, kur prieš 15 metų sudėta, jau viskas išblukę.“
Į Lukiškių TI-K koplyčią atėjo ne tik ministras, bet ir Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis.
Dovana Vilniaus miestui
Taip pat čia buvo ir visų Lietuvos įkalinimo įstaigų vadovai. Būtent jiems teks atsakomybė pasirūpinti iš Lukiškių iškeldintais nuteistaisiais.
„Keliame Lukiškes dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, mums trūksta pareigūnų kitose įstaigose. Be to, kiekvienos įstaigos uždarymas taupo biudžeto lėšas. Sutaupymas keliaus į bendrą pareigūnų darbo užmokesčio fondą.
Kitas dalykas, Lukiškės neatitinka Europos standartų, todėl kaliniams priteisiamos išmokos už blogas kalinimo sąlygas. Įgyvendinus visas priemones, mes galėsime startuoti geriau. Labai svarbu, kad Vilniaus miestas labai gražus ir kalėjimas centre tikrai sostinės nepuošia“, – kalbėjo E.Jankevičius.
Kainuos 1,5 mln. eurų
Anot jo, kitais metais bus intensyviai remontuojamos kitos įkalinimo įstaigos, tad valstybei nereiks mokėti kaliniams milijonų už nežmogiškas laikymo sąlygas už grotų.
„Kaliniai bus perkelti į sąlygas, kurios atitiks visus standartus“, – tvirtino ministras.
Šiuo metu Lukiškėse už grotų bausmę atlieka ar teismo sprendimo laukia 654 žmonės.
„Lukiškių iškėlimas kainuos iki 1,5 mln. eurų, pinigų tam imsime iš biudžeto“, – sakė ministras, jis pridūrė, kad bendras kitų metų Kalėjimų sistemos biudžetas viršija 70 mln. eurų.
Ministras nedaugžodžiavo, kaip bus panaudotas pastatas, tai – ne jo kompetencija. Jis bus tiesiog perduotas Turto bankui. Tiesa, jis užsiminė matęs sektiną pavyzdį Taline.
„Turto bankas svarstys, ar parduoti, ar ką daryti. Tiesa, Taline lankiausi, jie irgi yra iškėlę panašaus pobūdžio kalėjimą iš miesto ir ten ruošiasi įsirengti muziejų komunizmo aukoms atminti“, – sakė E.Jankevičius.
Nė vieno darbuotojo neatleis
Kaip pasakojo KD vadas Robertas Krikštaponis, planas šiuo metu jau vykdomas, kalinių skaičius jau šiandien yra sumažėjęs daugiau nei 100 nuteistųjų.
„Iškėlimas vyks keliais etapais, pagal nuteistųjų kategorijas bus iškeliama į kitas pataisos įstaigas. Tardymo izoliatoriaus pagrindinė funkcija bus perduota Vilniaus pataisos namams.
Norėdami įgyvendinti šį planą turėsime atlikti remonto darbus, įrengti patalpas kitose įstaigose, racionaliai išnaudoti visas įstaigos turimas patalpas“, – kalbėjo R.Krikštaponis.
Anot jo, kiekviena įstaiga jau pasirengusi priimti nuteistuosius ir jų planas yra realus.
KD vadovas pridūrė, kad jau dabar kalėjimų sistemai trūksta darbuotojų, o perkėlus nuteistuosius į kitas įstaigas etatų ten tik padaugės.
„Mums visi darbuotojai yra brangūs, jis turi gerą ir didelę patirtį, todėl galvosime apie darbuotojų kelionės išlaidų kompensavimą arba organizuosime jiems vežimą į tas darbo vietas, kurias jie pasirinks“, – sakė R.Krikštaponis.
Jam paantrino ir teisingumo ministras, pažadėjęs, kad nė vienas darbuotojas nebus atleistas. Šiuo metu Lukiškėse dirba 354 žmonės.
Vis dėlto apie šį planą paklausus vieno įstaigos darbuotojo, ką mano apie idėją, važinėti iš Vilniaus į, pavyzdžiui, Pravieniškių pataisos namus, jis tik šyptelėjo. „O kaip pats galvojate?“ – atsakė Lukiškių TI-K prižiūrėtojas.
Tuo metu ministras didelės problemos šioje situacijoje neįžvelgė.
„Kalbant apie prižiūrėtojus, nekalbama apie Šiaulius. Jie dirba budėjimo režimu, parą dirba, trys dienos laisvos. Taigi, padirbėtų netoli Vilniaus esančiuose pataisos namuose ir turėtų tris laisvas dienas“, – sakė E.Jankevičius. Jis pažadėjo, kad kelionės išlaidos bus kompensuojamos.
Užkirs kelią korupcijai Kalėjimų departamente
Paklaustas, ką darys, kad dalis lėšų nenubyrėtų korumpuotiems Kalėjimų departamento ir įkalinimo įstaigų darbuotojams, E.Jankevičius sakė turintis planą.
„Mes centralizuosime visus viešuosius pirkimus. Jau dabar jie iš dalies centralizuoti, bet tik dideli. Mes centralizuosime visus. Komisija bus sudaryta iš labai kompetentingų ir sąžiningų žmonių.
Mes ministerijoje turėsime korupcijos prevencijos skyrių, kur dirbs dalis naujų, kompetentingų ir labai kvalifikuotų žmonių, kurie ir užsiims viešųjų pirkimų tikrinimais“, – sakė jis.
Paklaustas, kas skirs tuos kompetentingus ir labai kvalifikuotus žmones, ministras atsakė: „Konkursas.“
Gerai besielgiančių kalinių laukia permainos
E.Jankevičius sakė, kad 2018 metais buvo griežtinamos sąlygos agresyviems, taisyklių nepaisantiems nuteistiesiems.
„Darėme daug kratų, konfiskavome daug neleistinų medžiagų, buvo pradėta ikiteisminių tyrimų. Bet galvojame, kad ateina kiti metai ir mes norime koncentruotis į tuos kalinius, kurie nori taisytis. O jų yra nemažai“, – sakė E.Jankevičius.
Anot ministro, nėra gerai, kad blogai ir gerai besielgiantys kaliniai leidžia laiką kartu.
„Todėl nutarėme įsirengti mažo saugumo teritorijas pataisos įstaigose. Tose teritorijose gerai besielgiantiems kaliniams būtų suteikta daug įvairių galimybių tobulėti, mokytis, būtų mažiau apribojimų“, – sakė jis.
Mechanizmas neveikė
TM Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento vadovė Simona Mesonienė pasakojo, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje jau seniai teoriškai egzistuoja pozityvus bausmės atlikimo principas, tačiau praktikoje tai neveikė.
„Tai reiškia, kad pozityviai besielgiantys nuteistieji turi daugiau teisių ir lengvatų. Bet matome, kad šis mechanizmas praktikoje veikia nepakankamai. Nėra pakankamai daug asmenų, atliekančių bausmę lengvojoje grupėje, neišnaudojamas pusiaukelės namų potencialas“, – sakė ji.
Anot jos, masinių protestų ir bado akcijų įkalinimo įstaigose akivaizdoje reikia ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti nuteistųjų teises ir pareigas.
„Atsižvelgiant į visas aktualijas, TM ėmėsi svarstyti lengvo režimo kalėjimo modelio idėją ir analizuoti šio modelio įdiegimo Lietuvoje galimybes ir perspektyvas. Modelis pirmiausia galėtų būti įgyvendintas vienoje ar keliose įstaigose.
Ten būtų dislokuoti tie nuteistieji, kurie linkę keisti savo mąstymą, vertybes, kurių nusikalstamo elgesio rizika maža arba matomas aiškus progresas. Taip pat tie nuteistieji, kurie siekia užsiimti pozityviomis užimtumo veiklomis“, – kalbėjo S.Mesonienė.
Anot jos, gerai besielgiančių laukia daugiau pasimatymų su artimaisiais, jiems būtų leidžiama dažniau paskambinti.