Vilniuje prieš teismą stojo Lukiškių kalėjime-izoliatoriuje kalinius prižiūrintys pareigūnai Mindaugas Petraitis, Tomas Vinciūnas ir Vitalijus Šaikovskis. Kaltę neigiantys ir komentarų vengiantys prižiūrėtojai savo parodymus žada duoti nebent bylos svarstymo pabaigoje.
Nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas Vilkaviškio rajono gyventojas Robertas Raulynas – Lukiškėse iki gyvenimo galo nuo visuomenės izoliuotas 39 metų kalinys.
Kol teismas dar tik pradeda aiškintis, kokia katė perbėgo kelią tarp nuteistojo ir teisiamaisiais tapusių jo prižiūrėtojų, 15min primena istorinius kriminalinius įvykius, prieš 17 metų R.Raulyną pasiuntusius už grotų be teisės išeiti į laisvę.
Nelaisvė visam gyvenimui – už baisius nusikaltimus
Kraupūs R.Raulyno nusikaltimai prasidėjo 2001 metų gruodžio 3-iąją, kai vaikinas viename suaugusiųjų vakarėlyje Virbalio miestelyje (Vilkaviškio r.) nusižiūrėjo 14-metę viešnią. R.Raulynas mėgino kalbinti nepilnametę eiti su juo „pakalbėti“ į atokesnę vietą, bet alkoholio nevartojusi paauglė nesutiko. Tuomet R.Raulynas smogė merginai į veidą – nuskilo dantis ir pasipylė kraujas iš nosies. Palaužtą paauglę vaikinas nusitempė į savo namų palėpę ir išžagino.
Smurtą ir seksualinę prievartą patyrusi nepilnametė kitą rytą ištrūko namo ir viską papasakojo savo mamai. Kai moteris pamėgino išsiaiškinti su R.Raulynu, šis pagrasino jai mirtimi tuo atveju, jei apie paauglės skriaudą bus pranešta policijai. Vis dėlto moteris su dukters patėviu grasinimų nepabūgo ir parašė pareiškimą pareigūnams.
Po kelių dienų, vėlų gruodžio 7-osios vakarą, R.Raulynas pats atvyko pas nukentėjusios paauglės motiną su trim sėbrais – Vilkaviškio rajono gyventojais Mindaugu Ovčinikovu, Robertu Kereiša ir Armandu Bakanausku iš Kriūkų kaimo Šakių rajone.
Moteris pareiškė, kad R.Raulynas girtas, tad pasiūlė jam pirmiau išsiblaivyti, o tuomet kalbėtis. Kompanija išvyko, tačiau tą pačią naktį, jau švintant, visi keturi sėbrai vėl beldėsi į merginos ir jos tėvų namus. Įsileisti juos, kaip paaiškėjo netrukus, buvo lemtinga klaida.
Archyvinės bylos duomenimis, A.Bakanauskas ištempė 14-metę į virtuvę ir ten ją laikė. Tuo metu M.Ovčinikovas su R.Kereiša puolė spardyti moterį. Netrukus M.Ovčinikovas puolė smaugti mergaitės patėvį.
Įsikarščiavę įtariamieji išsitraukė peilius. Pagal bylą, M.Ovčinikovas nudūrė motiną, o R.Kereiša – patėvį. Teigiama, kad abi gyvybės buvo atimtos nepilnametės akivaizdoje.
Slėpdami kraupaus nusikaltimo pėdsakus ir įkalčius, žudikai aplaistė aukas bei patalpas benzinu ir sukėlė gaisrą, o nepilnametę pagrobė.
Slėpdami kraupaus nusikaltimo pėdsakus ir įkalčius, žudikai aplaistė aukas bei patalpas benzinu ir netrukus įžiebė ugnį, o nepilnametę pagrobė.
R.Raulynas savo gyvąjį grobį išsivežė į Kauną ir apsigyveno viename bute. Mergaitė buvo taip įbauginta, kad nesiryžo mėginti sprukti, kol jos nesurado ir neišlaisvino policijos pareigūnai.
R.Raulynas buvo suimtas, už nepilnametės išžaginimą ir su tuo susijusią dvigubą žmogžudystę vėliau jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Taip jis ir atsidūrė Lukiškėse.
Trys nužudymų bendrininkai nuosprendžiu sulaukė 15-20 metų laisvės atėmimo bausmių.
Suprasti akimirksniu
- 2015 m. sausio 2 d. paryčiais, baigiant darbą naktinei prižiūrėtojų pamainai, įvykdytas Lukiškėse neregėtas akibrokštas. Nuteistasis iki gyvos galvos R.Raulynas nutaikė progą šliūkštelėti kibirą su fekalijomis ant pareigūnų. Savo poelgio motyvų nuteistasis neaiškino, tačiau neneigė, kad taip padarė ir kad buvo ant savo sargų įtūžęs.
- Netrukus prižiūrėtojai vedė R.Raulyną iš jo kameros į laikino sulaikymo patalpą. „Pareigūnų užpuolimas!“ – staiga sušuko vienas iš konvojaus vyrų.
- Prižiūrėtojų versija – vedamas nuteistasis juos užpuolė. R.Raulynas aiškina, kad pareigūnai užpuolimą imitavo, norėdami pateisinti smurtą, kurio griebėsi iš keršto už fekalijų ataką.
- Antrankiais surakintą kalinį, jo paties manymu, ėmė talžyti 10 ar net 15 pareigūnų. Pasak vyro, savaitę jis buvo leisgyvis, kartais net prarasdavo sąmonę.
- Egzekucijos vaizdą iš dalies nufilmavo kalėjime įrengta vaizdo kamera. Prokuratūrai remiantis įrašu ir kitais įrodymais, prieš teismą stojo trys prižiūrėtojai, o keliolika kitų pareigūnų byloje figūruoja tik kaip liudytojai.
Lukiškėse buvo triukšmo
Dabar teismas aiškinasi, ar vienas iš kraupaus nusikaltimo, įvykdyto prieš septyniolika metų, vykdytojų – R.Raulynas kalėjime netapo smurto auka po to, kai pareigūnus apipylė fekalijomis.
Posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme jau apklausti trys liudytojai, lemtingą rytą budėję Lukiškių kalėjime ir bent iš dalies matę bei girdėję personalo ir nuteistojo R.Raulyno konfliktus.
Vienas tokių yra pareigūnas Zdislavas Kačkovskis, kurio dėmesį tąkart patraukė būtent specifinis garsas: kai kažkas kažką šliūkštelėjo ant kalėjimo grindų plytelių, tai esą buvo girdima net kituose Lukiškių aukštuose.
„Keitėsi pamainos, pradėjom pridavinėt postus, aš stovėjau 4-ame poste. Išgirdau triukšmą. Lyg vanduo išpiltas ant plytelių. Vėliau man sakė, kad nuteistasis apipylė fekalijomis“, – iš tolo apie bylos esmę pasakojo liudytojas.
Teisme Z.Kačkovskio klausta, ką jis gali papasakoti konkrečiai apie R.Raulyno atžvilgiu galbūt naudotą smurtą. Tačiau liudytojas reikšmingo vaidmens kratėsi.
„Jis gulėjo ant pilvo ant plytelių. Šalia stovėjo anos pamainos vyresnysis, tie du pareigūnai, taip pat Kanapeckas. Daugiau nieko nebuvo. Buvo išpilta prie kameros apie kibirą fekalijų“, – kalbėjo liudytojas.
Jis pridūrė, kad netrukus prie gulinčiojo po truputį ėmė rinktis daug pareigūnų.
„Kaip jums toks vaizdas?“, – bylą kuruojanti prokurorė Vita Gedvilienė domėjosi, kokią liudytojo reakciją sukėlė ant grindinio gulintis žmogus.
„Gal žmogus paslydo, gal dar kažkas kito nutiko. Man jokių klausimų nekilo“, – atsakė Z.Kačkovskis.
Kiti du šiame posėdyje liudiję pareigūnai nustebino tuo, kaip pakito jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu anksčiau, ir dabar, teisme.
Įdomu tai, kad vienas liudytojas anksčiau pasakojo matęs smurtą prieš R.Raulyną, o dabar šių savo žodžių išsigynė. O kitas, atvirkščiai, netrukus po įvykio dėjosi nieko nemačiusiu ir nežinančiu, o teisme netikėtai ėmė pasakoti apie prižiūrėtojų galynėjimąsi su nuteistuoju.
Kinologas išsižadėjo savo liudijimo
Gintas Kaušinis yra Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojas kinologas. Anksčiau policijoje jis nuosekliai yra pasakojęs apie įvykį. O šįkart teisme menkai ką atsiminė ir išsigynė savo ankstesnės pozicijos.
„Nei to įvykio, kai ten apipylė kažkas kažką, nei kas ten toliau, aš nieko nemačiau“, – teismo apklausos pradžioje pareiškė G.Kaušinis.
Prokurorė V.Gedvilienė iškart atkreipė visų proceso dalyvių dėmesį, kad 2015 m. vasario 5 d. šis Lukiškių kalėjimo darbuotojas yra davęs reikšmingus parodymus.
„Ar atsimenate?“ – klausė valstybinį kaltinimą palaikanti pareigūnė.
„Nelabai“, – atsakė G.Kaušinis.
Prokurorė suabejojo liudytojo atmintimi: „Kas kiek laiko tikrinatės sveikatą?“
„Kas dvejus metus“, – teigė liudytojas.
„Jūs tinkamas tarnybai?“ – neatlyžo prokurorė, o liudytojas irgi atsakė teigiamai.
V.Gedvilienė paprašė teismo pagarsinti parodymus, kuriuos G.Kaušinis davė ikiteisminio tyrimo metu.
Jis tyrėjams yra papasakojęs, kad lemtingą rytą 8.14 val. nusileido laiptais į kitą aukštą ir iš kolegų sužinojo, kad nuteistasis R.Raulynas apipylė prižiūrėtojus fekalijomis. Po išpuolio nuteistasis buvo savo kameroje ir prižiūrėtojų vadui pasakė, kad jau nurimo, kad žada elgtis gražiai. Todėl prižiūrėtojai ryžosi atidaryti R.Raulyno kameros duris, uždėjo jam antrankius iš priekio ir vedė į kitą patalpą.
Kažkuris iš pareigūnų suriko „Pareigūnų užpuolimas!“ ir prasidėjo grumtynės.
„Kažkuris iš pareigūnų suriko „Pareigūnų užpuolimas!“ ir prasidėjo grumtynės“, – tokie svarbūs parodymai yra ankstesniame G.Kaušinio apklausos protokole.
„Stovėjau toliau, kad duočiau kelią kitiems pareigūnams. Buvau pasiruošęs panaudoti šunį, jei nuteistasis bandytų pabėgti“, – yra tvirtinęs šis prižiūrėtojas.
Tuo metu dabar teisme jis laikėsi pozicijos, kad nieko nematė ir nežino.
Į klausimą, kodėl pozicijos taip skiriasi, liudytojas atsakė: „Galimai tada daugiau prisiminiau.“
Prokurorė kamantinėjo liudytoją, iš kur ankstesniuose jo parodymuose atsirado frazė apie pareigūnų užpuolimą.
Prokurorė dar kamantinėjo liudytoją, iš kur ankstesniuose jo parodymuose atsirado frazė apie pareigūnų užpuolimą. „Gal buvau vėliau girdėjęs iš pasakojimų ir panaudojau per apklausą“, – G.Kaušinis svarstė, kad galbūt buvo pasijutęs įvykių dalyviu, nors girdėjo tik pasakojimus.
„O dėl jūsų minėtų grumtynių nieko negalit pasakyti?“ – dėl viso pikto pasitikslino prokurorė. Liudytojas atsakė, kad ne.
Teismo posėdžio metu liudytojas G.Kaušinis papasakojo tik tiek, kad su šunimi lydėjo kolegas, vedančius R.Raulyną, tačiau ties siauru koridoriumi esą sustojo ir toliau nebeėjo, tad visi dingo jam iš akiračio.
„Ar matėte, kad prieš Robertą Raulyną buvo naudojami fiziniai veiksmai?“, – liudytoją kvotė teisėja. „Ne“, – priešingai, nei ikiteisminiame tyrime, tvirtino G.Kaušinis.
Beje, prieš liudijimą teisme jis davė priesaiką ir buvo įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus.
Po apklausos G.Kaušinis paskubomis atsiėmė savo pasą ir apleido teismo salę su niekuo neatsisveikinęs.
Kalinys spardėsi, prižiūrėtojai smūgiavo gindamiesi?
Trečiasis liudytojas tądien buvo Rolandas Kanapeckas, dabar einantis paprastas Lukiškių Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto pareigas, o iki fekalijų atakos turėjęs kur kas aukštesnį statutą: korpuso vyresnysis.
„Išgirdęs triukšmą pagalvojau, kad tai Raulyno provokacija. Buvo šauksmai, išgirdau pareigūnų reikalavimus nusiraminti, gulti ant žemės. Priėjęs arčiau pamačiau, kad nuteistasis spardosi, o pareigūnas Šaikovskis gindamasis 2-3 kartus smūgiavo jam į kojas lazda“, – teismui detaliai pasakojo R.Kanapeckas.
Tuo metu per ikiteisminį tyrimą šis liudytojas tvirtino nematęs ir nežinantis, kas tramdė R.Raulyną.
-
Jos mus saugo. Kalėjimo prižiūrėtoja E.Martinkėnaitė: „Filmuose prižiūrėtojai vaizduojami per daug atsipūtę“
-
Nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas A.Peškaitis: „Kalėjimas turėtų būti reabilitacijos vieta“
-
Valdžią Pravieniškėse perėmęs kalinys: „Savarankiškai užtikrinti drausmę administracija nepajėgi“
Teisėjos paklaustas, kodėl dabar teisme ėmė pasakoti apie įvykius, apie kuriuos prieš daugiau nei pusantrų metų apklausiamas nieko nežinojo, R.Kanapeckas svarstė, kad jau ir pats gerai nepamenantis, ką sakė, o ko nesakė per apklausas.
Pasinaudodami šio liudytojo atminties prašviesėjimu, proceso dalyviai pamėgino ištirti kuo daugiau bylai reikšmingų aplinkybių. Tačiau ne viskas pavyko sėkmingai.
„Vinciūnas turėjo lazdą? Sudavė smūgius?“ – konkrečiai apie šio teisiamojo vaidmenį žalojant nuteistąjį klausė teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė. „Nemačiau. Buvo tamsu, sumaištis“, – teigė R.Kanapeckas.
Vis dėlto liudytojas matė, kaip „Raulynas nusirito laiptais žemyn, link 6-to posto. Nusiritęs laiptais Raulynas jau nesipriešino, gulėjo atsirėmęs prie sienos.“
Kuo tramdymas baigėsi nuteistajam?
„Jokių sužalojimų nemačiau. Raulynas buvo sąmoningas. Jis niekuo nesiskundė, judėjo. Paskui pareigūnai pradėjo organizuoti Raulyno pristatymą į medicinos punktą“, – pasakojo liudytojas.
R.Kanapeckas šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintą R.Raulyną įvardijo kaip išskirtinį kalinį: „Raulynas yra linkęs užpulti, jis įrašytas į linkusių užpulti pareigūnus asmenų sąrašą.“
Lukiškių prižiūrėtojas neslėpė, kad dar 2012 metais tarp jo ir R.Raulyno įvyko konfliktas, ir būtent po to atvejo šis nuteistasis atsidūrė „linkusiųjų užpulti“ sąraše.
Kituose posėdžiuose teismas numato tęsti liudytojų apklausas.
