Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pernai lapkritį D.Žukausko skundą atmetė ir pripažino, kad ši išvada priimta teisėtai.
LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS informavo, kad D.Žukausko apeliacinis skundas teisme yra gautas, tačiau posėdžiai byloje dar nėra paskirti.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, kad 2019 metų liepą G.Skladas ir D.Žukauskas, kuris buvo išėjęs tėvystės atostogų, drauge su advokatu iš Lietuvos atvyko į verslininko Raimondo Karpavičiaus vilą Tenerifėje Ispanijoje ir pareikalavo, kad name poilsiavę žmonės per dvi valandas išsikraustytų.
Leidinio duomenimis, tuomet jau vyko kova dėl sergančio verslininko palikimo. Atvykėliams buvo iškviesta policija.
Po šio įvykio D.Žukauskas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, o G.Skladas perkeltas vadovauti Kaišiadorių policijai. Jis šias pareigas savo noru paliko prieš metus.
„Kai aukštas policijos pareigūnas pasirodo konfliktinėje situacija kitoje šalyje, susidaro pagrindas įspūdžiui, kad policijos sistema neoficialiai palaiko vieną iš ginčo šalių, tokiu būdu diskredituojama visa policija, dėl to toks elgesys žemina pareigūno vardą. Teismo vertinimu, faktinių duomenų tam pakako“, – VAAT motyvus atmetant D.Žukausko skundą BNS atpasakojo teismo atstovas Audris Kutrevičius.
Pernai gruodį Regionų apygardos administracinis teismas taip pat nusprendė, kad G.Skladas savo veiksmais Tenerifėje pažemino pareigūno vardą ir tuometinio laikinojo Kauno policijos vadovo Elano Jablonsko tai nustatęs įsakymas buvo teisėtas.
G.Sklado skundą tuomet nagrinėjęs teismas konstatavo, kad pareigūnas privalėjo suvokti, jog konfliktinėje situacijoje dėl didelės vertės turto likimo užsienio šalyje pasirodęs vienos iš suinteresuotų šalių palydoje ir be leidimo patekęs į vilą, jis elgiasi neetiškai bei šališkai.
Anot teismo, G.Sklado ir D.Žukausko veiksmai leido žmonėms susidaryti pagrįstą nuomonę, kad Lietuvos policija ir konkretūs aukšti pareigūnai neoficialiai palaiko vieną iš ginčo šalių, o bet kuriam situacijos dalyviui tokių aukštų pareigūnų dalyvavimas gali daryti psichologinį poveikį.
„Bet kuriam žmogui, betarpiškai susidūrusiam su tokia situacija (...) pareiškėjo veiksmai pagrįstai gali (...) priversti manyti, kad policijos pareigūnai vykdo vienos iš šalių pavedimus, yra šališki, kad jo ar jo aplinkos atžvilgiu policija, turėdama plačią diskreciją, gali imtis įvairių prievartos priemonių ar atvirkščiai – tinkamai nereaguos, jeigu kreipsis pagalbos į policiją“, – tuomet pranešė teismas.
Teismas taip pat pabrėžė, kad viešai pasirodžiusi tokia informacija yra realus pagrindas visuomenei manyti, kad policijos sistema yra korumpuota ir, kad jai suteiktos galio gali būti naudojamos įgyvendinant privačius turtinius interesus.
Šį sprendimą G.Skladas taip pat yra apskundęs, jo nagrinėjimo datos LVAT dar nėra paskirtos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę atmetė kitą D.Žukausko skundą ir patvirtino, kad iš pareigų jis buvo atleistas teisėtai.
Buvęs Kauno policijos viršininkas iš pareigų buvo atleistas pernai vasario 26 dieną, nes neteko teisės dirbti su slapta informacija.
Policijos departamentas teigė, kad per patikrinimą konstatuota, jog D.Žukausko asmeninės savybės, elgesys, ryšiai su tam tikrais asmenimis kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo.
