Sutuoktiniai Raskazovai buvo nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, po automobiliu radę sąmonę praradusią nukentėjusiąją, patikrinę jai pulsą ir neįsitikinę, ar ji gyva, įkėlė ją į automobilio bagažinę, nuvežė be sąmonės prie upės ir įmetė į ją. Į kvėpavimo takus patekus vandeniui, moteris mirė.
„Tokios bylos pasitaiko nedažnai. Labai įdomi byla teismų praktikos prasme“, – pripažino teisėja S.Jokimaitė
Pirmosios instancijos teismas asmenis nuteisė už tyčinį nužudymą ir skyrė vienam iš nuteistųjų laisvės atėmimą dešimčiai metų, o kitam – laisvės atėmimą septyneriems metams. Apeliacinės instancijos teismas nusikaltimą perkvalifikavo į neatsargų gyvybės atėmimą, sumažino bausmes ir skyrė atitinkamai laisvės atėmimo bausmę trejiems metams trims mėnesiams ir laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui, primenama LAT pranešime.
Suprasti akimirksniu
- Bylos duomenimis, 2016 metų pavasarį Panevėžio rajono Butėnų kaime, sodyboje, kaltinamieji kartu su sodybos gyventojais G. ir A.Mazgeliais vartojo svaigiuosius gėrimus.
- Vėliau nutarę važiuoti, jie po automobilio „Peugeot 307“ ratais pamatė gulinčią 52 metų sodybos šeimininkę G.Mazgelienę.
- Neužčiuopę pulso pamanė, kad ji mirusi, išsigandę nuvežė ir įmetė į upę. Kūną Lėvens upėje žvejys atsitiktinai aptiko tik po 19 parų.
- Tyrimas ir baudžiamoji byla nuo pradžių buvo prieštaringa ir permaininga, apskritai, teisminis procesas prasidėjo ne apygardos, o apylinkės teisme, nes kaltinamiesiems Raskazovams prokuratūra neinkriminavo tyčinės žmogžudystės, o tik gyvybės atėmimą dėl neatsargumo.
Kasacinį skundą pateikę nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš nužudymo (BK 129 straipsnio 1 dalies) į bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą); paskirti griežtesnes bausmes – vienam iš nuteistųjų laisvės atėmimą penkiolikai metų, kitam – dvylikai metų; priteisti nukentėjusiesiems beveik 7000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kasatoriai pažymėjo, kad „nuteistieji nužudymą padarė veikdami netiesiogine tyčia, nes jie, įmesdami nukentėjusiąją į upę, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl savo atliekamų veiksmų pavojingumo numatė, kad gali atsirasti BK 129 straipsnyje nurodyti padariniai“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad „tinkamas baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas šioje byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje ir būti svarbus formuojant vienodą teismų praktiką. Dėl to byla perduotina nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai“.
Antradienį į posėdį LAT buvo atvykęs ir nužudytosios sutuoktinis Arminas Mazgelis.
Daugelį metų tiesos laukiantis našlys vylėsi išgirsti galutinį sprendimą, tad tik giliai atsiduso išgirdęs, jog byla dar tęsiama. Vis dėlto toks rimtas LAT teisėjų požiūris į procesą ir toliau teikia vyrui vilčių, kad galutinis šios makabriškos istorijos teisinis vertinimas sutaps su gedinčių artimųjų požiūriu į nusikaltimą.
„Tokios bylos pasitaiko nedažnai. Labai įdomi byla teismų praktikos prasme“, – pripažino nutartį dėl bylos perdavimo išplėstinei LAT kolegijai antradienį skelbusi teisėja Sigita Jokimaitė.
