„Teko girdėti istoriją, kai per kelią bėgo du šunys, ir vieną jų partrenkė automobilis. Tuomet kitas šuo dantimis tempė sužeistąjį nuo važiuojamosios dalies. Ar gali būti, kad šunys būna tauresni, supratingesni už kai kuriuos žmones?“, – retoriškai klausė Arminas Mazgelis, kurį teisybės paieškos atvedė į Aukščiausiąjį Teismą. Šio vyro žmoną nusikaltėliai pražudė, įmesdami į upę ir nuskandindami.
Šiuo metu jau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamieji dėl tyčinės žmogžudystės yra išteisinti – teisėjai nutarė, kad bene makabriškiausią gyvybės atėmimo istoriją Panevėžio rajone lėmė teisiamos sutuoktinių poros neatsargumas.
Iki LAT verdikto rankų nenuleidžiantis aukos vyras įsitikinęs, kad iš tiesų teisiamieji bandė atsikratyti kūno, slėpdami kitą prieš tai įvykdytą nusikaltimą. „Lietuvoje nėra tradicijos laidoti žmogų įmetant kūną į upę!“, – nusikaltėlių poelgio absurdiškumu ir jais patikėjusių teisėjų požiūriu negali atsistebėti A.Mazgelis.
Šis pasakojimas – apie teisinių argumentų ir žmogiškų emocijų bagažą, kurį abi istorijos šalys atsinešė į lemiamą neįtikėtinos bei permainingos baudžiamosios bylos svarstymą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme Vilniuje.
„Noriu pareikšti užuojautą nukentėjusiesiems. Jūs praradote artimą žmogų. Visiškai suprantami jūsų jausmai, emocijos“, – žmogžudžiais tapusiems sutuoktiniams Laurai ir Valerijui Raskazovams atstovaujantis advokatas Jevgenijus Bogdanovas, pradėjęs kalbą, pirmiausiai pasisuko ne į teisėjus, o į aukos šeimą.
Tačiau kiti patyrusio teisininko žodžiai, skirti teisėjams, jau nebuvo tokie malonūs nukentėjusiųjų ausims. „Jie nori, vadovaudamiesi emocijomis ir savo argumentais, kad teismas pakeistų nuosprendį. Kasatoriai vadovaujasi daugiausia emocijomis, o ne nustatytais faktais ir patikrintais įrodymais šioje byloje“, – advokatas J.Bogdanovas įsitikinęs, kad jo ginamųjų negalima teisti kaip šaltakraujų žudikų.
Teisininkas nepraleido progos akcentuoti, kad žuvusioji Gražina piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. „Nukentėjusioji dėl didelio savo neatsargumo turbūt nukrito ir pateko po automobilio dugnu“, – bent dalį kaltės dėl įvykio padarinių pačiai sodybos šeimininkei skyrė advokatas.
Suprasti akimirksniu
- Bylos duomenimis, 2016 metų pavasarį Panevėžio rajono Butėnų kaime, sodyboje, kaltinamieji kartu su sodybos gyventojais G. ir A.Mazgeliais vartojo svaigiuosius gėrimus.
- Vėliau nutarę važiuoti, jie po automobilio „Peugeot 307“ ratais pamatė gulinčią 52 metų sodybos šeimininkę G.Mazgelienę.
- Neužčiuopę pulso pamanė, kad ji mirusi, išsigandę nuvežė ir įmetė į upę. Kūną Lėvens upėje žvejys atsitiktinai aptiko tik po 19 parų.
- Tyrimas ir baudžiamoji byla nuo pradžių buvo prieštaringa ir permaininga, apskritai, teisminis procesas prasidėjo ne apygardos, o apylinkės teisme, nes kaltinamiesiems Raskazovams prokuratūra neinkriminavo tyčinės žmogžudystės, o tik gyvybės atėmimą dėl neatsargumo.
„Tiek aš, tiek dukra, tiek visa Lietuva esame sukrėsti“, – LAT posėdyje prabilo žmonos netekęs Arminas Mazgelis.
Jis teigė negalintis sutikti ir patikėti ligšioliniu teisiniu vertinimu, kad Raskazovai atėmė jo sutuoktinės gyvybę iš neatsargumo.
„Jie šaltakraujiški, be sąžinės graužimo žmogžudžiai“, – kategoriškas buvo vyras.
Gynyba – nelogiška ir absurdiška
Nukentėjusysis priminė, jog viena Panevėžio reanimatologė ankstesniame teisme buvo papasakojusi, kuo skiriasi lavonas nuo praradusio sąmonę gyvo žmogaus. Išvada – supainioti negyvėlio su nesąmoningu žmogumi neįmanoma.
Viena reanimatologė teisme buvo papasakojusi, kuo skiriasi lavonas nuo praradusio sąmonę gyvo žmogaus. Medikės išvada – supainioti negyvėlio su nesąmoningu žmogumi neįmanoma.
„Be to, Raskazovas turi teisę vairuoti automobilį, vadinasi, yra išklausęs kursus apie skubios pagalbos teikimą, gaivinimą“, – A.Mazgelis argumentavo, kad kaltinamųjų gynybinė versija yra nelogiška ir net absurdiška.
Nukentėjusysis pabrėžė, kad įvykis nebuvo viena spontaniška akimirka.
„Šis nusikaltimas turi seką: žmogus buvo įdėtas į bagažinę, išvežtas prie upės, išrengtas ir įmestas į vandenį.“
Nukentėjusysis dar sykį pakartojo: „Tai sąmoningas gyvo žmogaus nužudymas“.
A.Mazgelio supratimu, net ir galvodami, kad jo žmona yra be gyvybės ženklų, Raskazovai privalėjo elgtis priešingai – turėjo gaivinti žmogų ir kviesti specialiąsias tarnybas.
„Lietuvoje nėra tradicijos laidoti žmogų įmetant kūną į upę!“, – teismo posėdyje baisėjosi nukentėjusysis.
Už kišenvagystę nuteistų griežčiau?
Nukentėjusiųjų interesams šioje byloje atstovaujantis advokatas pabrėžė, kad artimo šeimos nario netekę žmonės jau 3,5 metų laukia šios bylos baigties.
„Jums reikės padėti tašką, konstatuoti, ar tai buvo neatsargus nusikaltimas, ar tyčinis nusikaltimas“, – LAT teisėjų kolegijos atsakomybę įvardijo šeimos samdytas teisininkas.
Jis piešė baisų scenarijų pagal tai, kokią praktiką gali suformuoti šiuo atveju skundžiamas Apeliacinio teismo nuosprendis, kuomet žmogaus gyvybę atėmę asmenys baudžiami tik už neatsargumą.
„Sugėrovai, kurie nuskandins ar užkas žmones, bus teisiami už neatsargų gyvybės atėmimą? Už kurį numatyta bausmė net yra švelnesnė negu už kišenvagystę...“, – piktinosi stebėjosi advokatas.
Suprasti akimirksniu
- Iš tiesų, Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio „Vagystė“ 2-oji dalis numato, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Atstovas pabrėžė, kad įtariamieji neprisidėjo prie dingusios moters paieškų, klaidino tyrėjus, o tik atradus kūną, pradėjo kelti įvairias versijas apie lemtingo vakaro scenarijų. „Jų parodymai nepatvirtinti objektyviais bylos duomenimis... Būtų nepagrįsta, neteisėta jais vadovautis“, – tvirtino teisininkas.
Už neatsargų gyvybės atėmimą numatyta bausmė net yra švelnesnė negu už kišenvagystę.
Kai jis pamėgino smulkiau aptarti kai kurias faktines įvykio aplinkybes, LAT teisėjų kolegijai vadovaujančiai Audronei Kartanienei teko jį sudrausminti:
„Advokate, čia ne apeliacinis procesas. Mes bylą nagrinėjame teisės taikymo aspektu.“
Aukos dukra: „Siauro mąstymo pavyzdys“
Žodis Aukščiausiajame Teisme suteiktas ir nužudytosios dukrai Ingai Mazgelytei.
Ji pažėrė kritikos Apeliacinio teismo teisėjams, kurių paskelbtas nuosprendis, moters žodžiais tariant, yra tiesiog siauro mąstymo pavyzdys.
„Juk Raskazovai gyvena visuomenėje, kurioje įprastos tam tikros elgesio normos. Mano mama nebuvo sužalota, kad būtų galima pagalvoti, jog ji mirusi!
Mano mama nebuvo sužalota, kad būtų galima pagalvoti, jog ji mirusi!
Gyvą žmogų jie išvežė ir įmetė į upę. Ar taip galima elgtis su žmogumi? Dabar Lietuvoje, manau, kad galima, nes teismas yra priėmęs tokį sprendimą...“, – nusivylimo neslėpė I.Mazgelytė, taip pat palyginusi Raskazovams paskelbtą nuosprendį, kuris yra švelnesnis, nei gali būti bausmė kišenvagiui.
Teisiamųjų teisininkas nedaugžodžiavo
Savo ruožtu nuteistųjų Raskazovų interesams kasacinėms instancijos teisme atstovavęs advokatas leido suprasti, kad pastarasis nuosprendis jam ir jo ginamiesiems tinka.
„Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai taikė Baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas nuosprendį, nepadarė esminių pažeidimų, todėl nėra pagrindo jo naikinti“, – nedaugžodžiavo teisininkas Arvydas Penelis.
Bylą kuruojanti prokurorė Rima Kriščiūnaitė pranešė, kad nukentėjusiųjų kasacinį skundą palaiko iš dalies.
Valstybinės kaltintojos įsitikinimu, Apeliacinis teismas nepagrįstai perkvalifikavo kaltinimus Raskazovams iš griežtesnių į švelnesnius.
„Teismas vadovavosi būtent nuteistųjų parodymais – kad jie pamanė, jog nukentėjusioji jau yra negyva. Logiškai, nuosekliai jie nesugebėjo paaiškinti savo veiksmų. Jie ką tik bendravo su ja namuose, matė, kad ji sveika, tik apgirtusi“, – nuostabos nusikalstamu poros elgesiu neslėpė ir prokurorė.
Jos teisiniu vertinimu, šiuo atveju gyvybės atėmimas vertintinas kaip nužudymas netiesiogine tyčia, o ne dėl neatsargumo.
„Pirmas teismas pagrįstai kvalifikavo nusikalstamą veiką kaip tyčinį gyvybės atėmimą, o ne kaip neatsargų nužudymą“, – teigė R.Kriščiūnaitė.
Ilgas ir permainingas procesas
15min primena, kad pirmiausiai šią bylą prokuratūra buvo nusiuntusi į Panevėžio m. apylinkės teismą, apskritai nenagrinėjantį žmogžudysčių – čia Raskazovai buvo kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 132-ąjį straipsnį dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
2017 m. birželį šis žemiausios instancijos teismas buvo paskelbęs apkaltinamąjį nuosprendį. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas V. ir L.Raskazovus pripažino kaltais ir vyrui skyrė laisvės atėmimą 3 metams, žmonai – 2 metams.
Bylos svoris pasikeitė, kai pirminis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir pasiekė Panevėžio apygardos teismą. Čia teisiamieji sulaukė staigmenos: prie valstybinio kaltinimo dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pridėtas ir nukentėjusiųjų savarankiškai pareikštas kaltinimas tyčiniu nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis (pagal BK 129-ojo straipsnio 2-ąją dalį).
Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėdamas bylą apylinkės teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, o tai sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Todėl 2017 m. gruodžio 20 d. teisėjų kolegija iš viso panaikino apylinkės teismo nuosprendį ir nutarė, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo būtent Apygardos teisme, kaip žemiausioje instancijoje.
Naujas, bet instancine prasme, vėl pirminis verdiktas buvo griežtas. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželį paskelbė, kad už nužudymą, nors ir netyčinį, Valerijus Raskazovas kalėti turės 10 metų, o jo sutuoktinė Laura Raskazovienė – septynerius.
Nuteistieji su advokatu neliko patenkinti – tuomet jų skundas pasiekė Lietuvos apeliacinį teismą sostinėje. Apeliacinis teismas nuteistųjų veiksmus vėl įvertino taip pat, kaip tai buvo padaręs apylinkės teismas Panevėžyje – ne kaip netyčinę žmogžudystę (BK 129 str. 1 dalis), o kaip neatsargų gyvybės atėmimą. Šįkart jau Apeliacinis teismas sukritikavo Panevėžio apygardos sprendimą: kolegos teisėjai neteisingai nustatė nuteistųjų kaltės formą.
Tad Vilniuje paskelbtas ir iškart įsiteisėjo toks nuosprendis: V.Raskazovui paskirta bausmė – treji metai laisvės atėmimo pataisos namuose, o pirmą kartą teisiamai L.Raskazovienei paskirti dveji metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Nukentėjusiesiems aukos sutuoktiniui ir dukrai priteisto neturtinės žalos dydžio (kiekvienam po 15 000 Eur) Apeliacinis teismas nesumažino. Šeimai liko priteista ir maždaug 6 000 eurų suma, kuri pripažinta G.Mazgelienės laidotuvių išlaidomis.
Siekia prisiteisti per 86 tūkst. eurų
Beje, ir anksčiau, ir dabar Aukščiausiajame Teisme Mazgelių šeima siekia prisiteisti kur kas solidesnes moralinės žalos kompensacijas – našlį tenkintų 50 tūkst., o dukterį – 30 tūkst. eurų suma.
Savąjį verdiktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žada skelbti 2020-ųjų pradžioje. Tai gali būti arba galutinis nuosprendis, kuriame bus ir įvertintas teisiamųjų poelgis, ir tinkamiausios kompensacijų sumos, arba nurodymas grąžinti iš naujo nagrinėti šią bylą kažkuriam teismui.
