Mandagus, pareigingas ir išprusęs „tulpinis“ Audrius Andrušaitis nusipelnė kalėti patogiau

Spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs iki gyvos galvos nuteisto Audriaus Andrušaičio skundą, priėmė nutartį perkelti nuteistąjį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus.

Primenama, kad prieš 13 m. A.Andrušaitis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už labai sunkius nusikaltimus, bausmę atliekant kalėjime.

Iš A.Andrušaičio charakteristikos: dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pagarbiai bendrauja su kalėjimo pareigūnais, yra mandagus, pareigingas, išprusęs ir nelinkęs pasiduoti kitų įtakai.

A.Andrušaitis Vilniaus apygardos teismui paduodame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimas dėl A.Andrušaičio perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus buvo atmestas.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos, kaip nuteistojo tarpininko, pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad A.Andrušaičio tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais yra normalūs, pastarasis noriai dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose, sportuoja.

Be to, lanksčiai prisitaiko prie esamų sąlygų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pagarbiai bendrauja su kalėjimo pareigūnais, yra mandagus, pareigingas, išprusęs ir nelinkęs pasiduoti kitų įtakai.

Taip pat teigiamai nuteistasis vertinamas ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologinės tarnybos, kuri rekomendavo A.Andrušaitį perkelti į pataisos namus.

Psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, kad A.Andrušaičio elgesys vertinamas teigiamai, nekeliantis jokių rūpesčių per visus įkalinimo metus, rašoma Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Vaidos Kibirkštytės antradienį paviešintame pranešime.

Teismas, įvertinęs visas aplinkybės, priėmė nutartį panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. priimtą nutartį ir nuteistąjį A.Andrušaitį perkelti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus, kuriuose nuteistasis toliau atliks laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Nagrinėjamu atveju teismas, pripažindamas, kad nuteistasis gali būti perkeltas atlikti bausmę į pataisos namus, atsižvelgia ir į Bausmių vykdymo kodekso 165 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas dėl numatytų sąlygų, kurioms esant, nuteistasis gali būti grąžintas iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 165 str. 2 d. nuostatas, pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių, gali būti apylinkės teismo nutartimi ,priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą, grąžinti iš pataisos namus į kalėjimą toliau atlikti bausmę.

Bausmių vykdymo kodekso 165 str. 3 d. nustato, kad nuteistieji, grąžinti iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę, gali būti teikiami apylinkės teismui pakartotinai perkelti juos į pataisos namus toliau atlikti bausmę ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams po teismo nutarties grąžinimo į kalėjimą nuo priėmimo dienos.

Jei A.Andrušaitis nepateisins jam parodyto pasitikėjimo, gali būti grąžintas iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę.

Lietuvą sukrėtęs „tulpinių“ smurtas

Trys „tulpiniai“ – Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir A.Andrušaitis iki gyvos galvos kalėti buvo nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2009 metų gegužę už buvusio „Mažeikių nafta“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymus 2000-ųjų lapkritį.

1993-2000 metais įvykdyti nusikaltimai aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose.

Sudėtingos bylos tyrimas užtruko ne vienus metus, nes pareigūnams reikėjo atlikti daug ir sudėtingų ekspertizių, žemėje ir vandenyje ieškoti aukų palaikų ir nusikaltimų įrankių.

Dar vienas nuosprendis kalėti „tulpiniams“ iki gyvos galvos už kitas žmogžudystes buvo paskelbtas 2003-iųjų spalio 31-ąją.

2007 metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį, kuriuo „tulpiniai“ nuteisti kalėti iki gyvos galvos už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą.

Pasala iš Vilniaus vykusiems sūnui ir tėvui Kiesams buvo surengta 2000-ųjų liepos 6-osios vakarą Ukmergės rajone, šalia automagistralės Vilnius-Panevėžys. Tądien G.Kiesus su savo vairuotoju A.Galminu vyko iš Vilniaus oro uosto, kur pasiėmė iš studijų užsienyje sugrįžusį sūnų.

Bylos duomenimis, mažeikiškių automobilį „Mercedes-Benz ML 320“ „tulpiniai“ sustabdė apsimetę policijos pareigūnais – policijos uniformas vilkėjo V.Baltušis, A.Vertelka, A.Andrušaitis ir Dainius Skačkauskas. Grasindami automatu ir pistoletais, užpuolikai išlaipino Kiesus ir A.Galminą iš automobilio, jų rankas surakino antrankiais.

Netrukus vyrai buvo nugabenti į iš anksto paruoštą sodybą Panevėžio rajone, Čiūrų kaime. Iš G.Kiesaus buvo paimti jo turėti grynieji pinigai bei banko kortelės. Jų mokėjimų kodai išgauti grasinimais.

Visi trys vyrai buvo nužudyti, jų lavonai užkasti žemėje. Jie aptikti tik 2001-ųjų lapkritį. Nužudę Kiesus ir jų vairuotoją, „tulpiniai“ nuvyko į Latviją, kur naudodamiesi bankomatais, išgrynino G. ir V.Kiesų pinigus įvairia valiuta – daugiau nei 128 tūkst. litų sumai. Kiesų ir Galmino nužudyme dalyvavusius „tulpinius“ Egidijų Bučį, Giedrių Liubartą, Ramūną Narbutą ir Aleksandrą Lebedevą ištiko toks pat likimas, kaip ir mažeikiškius.

Siekiant, kad apie buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo nužudymą nepasklistų kalbos, 2000-ųjų rugpjūtį jie buvo sušaudyti bendrų miške Panevėžio rajone.