Kauno apygardos teismas jau yra paskelbęs nuosprendį itin retoje Lietuvoje teroro akto byloje. Buvo nuteista automobilių padeginėjimus Marijampolėje vykdžiusi gauja: Petras Sidabra, Deividas Jurkūnas, Rytis Bendoraitis, Andrius Skirpstas, Rolandas Juozas Vyšniauskas, Raimundas Gelčys, Marius Kirjanovas, Tautvydas Guzaitis, Mantas Žaliauskas bei gaujos lyderiu laikomas Arūnas Jakštas.
Taip pat buvo nustatyta, kad grupuotė atsitiktines gatvėje stovėjusias mašinas 2011 metų sausį degino norėdama atkeršyti policijai už tai, kad buvo suimtas A.Jakšto draugas. Taip pat siekta įbauginti visuomenę.
„Jei jūs darote „bezpridielus“, tai ir mes toliau darysim“, – tokių bauginimų sulaukė policija. Buvo siekiama, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neatliktų tam tikrų veiksmų – suėmimų ar sulaikymų.
Tačiau Kaune paskelbtas nuosprendis dar neįsiteisėjo – teroristais pripažinti teisiamieji užvertė skundais Apeliacinį teismą. Vieni siekia išteisinimo, kiti kaltę pripažįsta, bet nori būti teisiami tik už turto suniokojimą, o ne terorizmą.
Juolab, kad Kauno apygardos teisme dirbusios teisėjų kolegijos vienas iš narių buvo paskelbęs palankią atskirąją nuomonę – pasigedęs terorizmo požymių jis siūlė bausti teisiamuosius tik kaip turto niokotojus.
Suprasti akimirksniu
- 2011 m. sausio 13-osios naktį skirtingose Marijampolės vietose supleškėjo „Audi 100“, „Audi 80“, „Volkswagen Passat“, „Citroen“ ir trys „Volkswagen Golf“.
- Liepsnojo Kosmonautų, Balsupių, Vytauto, A.Brazaičio ir Draugystės gatvėse stovėję atsitiktinių, niekuo dėtų marijampoliečių automobiliai.
- Nusikalstama veika buvo iš anksto suplanuota, pasiskirstyta vaidmenimis, nusikaltimui parinkti asmenys ir parengtos bei padalintos padegimo priemonės, numatytos teritorijos, kur reikėtų vykdyti padegimus.
- Buvo siekiama, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neatliktų tam tikrų veiksmų – suėmimų ar sulaikymų.
Kaune buvo nuteisti visi 10 kaltinamųjų, o apeliacijas aukštesnės instancijos teismui pateikė bent 7.
Antradienį į posėdį Vilniuje penkis teisiamuosius atvežė ir teismo salėje saugojo 8 konvojaus pareigūnai, vienas kaltinamasis nedalyvavo, o paskutinysis apeliantas nėra suimtas ir į posėdį atvyko pats.
Pirminiu nuosprendžiu sulaukę 3-4 arba bent vienų metų nelaisvės bausmių, apeliantai sostinėje tikisi švelnesnio verdikto. Apeliacinis teismas jų skunduose išdėstytus argumentus antradienį pagarsino viešame posėdyje.
Paaiškėjo, kad grupuotės vadeiva pripažintas A.Jakštas prašo jį apskritai išteisinti. Nuteistasis minėjo, kad tyrimo ir teismo proceso metu buvo pažeistos jo teisės. Esą jis nuteistas, teismui remiantis prieštaringais parodymais – dauguma liudytojų, pasak gaujos lyderio, paneigė jo dalyvavimą darant nusikaltimus, o kiti liudijimai neva yra nepatikimi.
R.Gelčio skunde prašoma iš pradžių perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš terorizmo į turto sugadinimą, o tuomet apskritai jam atleisti.
Kaltės neneigiančio R.Gelčio apeliaciniame skunde prašoma iš pradžių perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš terorizmo į turto sugadinimą, o tuomet jau apskritai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis susitaikė su nukentėjusiuoju. Be to, darydamas nusikaltimus, jis buvo jauno amžiaus, o iš esmės charakterizuojamas teigiamai.
Nuteistojo P.Sidabros advokatas irgi prašo veiką perkvalifikuoti, apeliacijoje taip pat tvirtinama, kad liudytojų parodymai, kuriais yra paremtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo prieštaringi ir nepatikimi.
Kiti apeliantai aiškina, kad apie planuojamą padegimų seriją nežinojo, teroristinių tikslų neturėjo, vieno jų esą apskritai tik buvo paprašyta pasaugoti aplinką.
Apeliacinis teismas suplanavo mažiausiai tris posėdžius.
Griežtos konspiracijos sąlygomis numatoma papildomai apklausti vieną itin svarbų liudytoją, kurio tapatybė saugoma. „Jis bus apklausiamas ne teismo salėje. Bus apklausiamas kitoje vietoje“, – informavo teisėjų kolegijos pirmininkas. Kitiems proceso dalyviams klausimus šiam įslaptintam liudytojui pasiūlyta perduoti užantspauduotuose vokuose.
