Kaip informuoja Kauno apygardos teismas, broliai kaltinti tuo, kad 2015 m. vasario mėnesį tetai priklausančiame name, esančiame Marijampolėje, kuriame kartu su E.Černausku ir teta gyveno nuomininkas, kilus tarpusavio konfliktui dėl nuomininko nesutikimo išsikraustyti, tyčia bendrais veiksmais kietu buku daiktu ne mažiau kaip po kartą sudavė smūgius nuomininkui į galvą.
Dėl patirtų sužalojimų ir kilusių komplikacijų nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę, kur po kelių savaičių mirė.
Kaltinamasis V.Černauskas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jam atvykus pas brolį, šis paprašė pasikalbėti su nuomininku dėl išsikraustymo, o šiam nesutikus sudavė kelis smūgius.
Broliui E.Černauskui atėjus į kambarį, pastarasis nukentėjusiajam taip pat sudavė dar kelis smūgius. Be to, Vaidas nurodė, kad brolis ikiteisminio tyrimo metu prašė jo prisiimti kaltę, kadangi pats Egidijus turi šeimą, buvo teistas, prižadėjo rūpintis senyvo amžiaus motina ir remti jaunesnįjį brolį finansiškai, tačiau paleidus juos iš suėmimo, iš artimojo elgesio suprato, kad savo pažadų šis neįvykdys.
Kaltinamasis E.Černauskas kaltu neprisipažino, teigė, kad ėjo ginti brolio, tačiau užkliuvęs užgriuvo ant nukentėjusiojo, bet jo tikrai nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu prašė brolio, kad prisipažintų, o ne kad prisiimtų kaltę už jį, kadangi jis pats nuomininko nemušė.
Nors kaltinamasis E.Černauskas savo kaltę neigė, tačiau byloje teismas, ištyręs įrodymus, apklausęs liudytojus, nustatė, kad būtent jis turėjo tikslą išvaryti nukentėjusįjį iš tetos namų – teta svarstė juos palikti būtent E.Černauskui ir nukentėjusiajam už jos slaugymą ir priežiūrą. Todėl kaltinamojo E.Černausko parodymai atmesti kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumai ir laikytini jo gynybine versija, siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas, remdamasis specialistų išvadomis, pripažino, kad visgi abu kaltinamieji sudavė smūgius, kuriais nukentėjusiajam buvo padaryti mirtini sužalojimai. Kaltinamojo V.Černausko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi.
Kaltinamojo E.Černausko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigę nuo alkoholio.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kad tyčia padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, į jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų asmenybes.
Atsižvelgęs į tai, kad V.Černauskas yra jauno darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, nesusituokęs, prižiūri sunkiai sergančią mamą, anksčiau neteistas, teismas jam paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. O įvertinęs tai, kad jo brolis nusikalstamą veiką padarė iš asmeninių paskatų, yra jauno darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, susituokęs, turi mažamečių vaikų, anksčiau teistas tris kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, teismas paskyrė jam 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmes broliai turės atlikti pataisos namuose.
Nuomininko dukrai teismas priteisė solidariai iš abiejų kaltinamųjų 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o jo broliui – 6 000 Eur neturtinės ir 1 496 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
