Sveiki, Jūs klausotės laidos „Mano teisė“, prie mikrofono advokatas Darius Sauliūnas. Ne kartą savo klientus atstovaujant teismuose teko pasakyti įspūdingai skambančią patarlę: „Bylinėtis yra žmogišką, o susitarti taikiai – dieviška“. Kartais tai padeda, bet nevisada. Žmogui yra būdinga matyti tik savo interesus, o mintis apie nuolaidas kitam asmeniui, kuris jį apgavo ar turėjo kitokios naudos, atrodo visiškai nepriimtina. Tačiau po ilgo ir varginančio bylinėjimosi teismo sprendimas pasirodo ne toks, kokio tikėtasi. Tada apeliacija, galbūt kasacija ir kartais net grąžinimas bylos nagrinėti iš naujo. Laikas vėliau parodo, kad toks užsispyrimas bylinėtis visiškai neatsiperka. Ką daryti? Vienas iš atsakymų – mediacija. Kalbamės su su profesionaliu mediatoriumi, advokatu Mindaugu Vaičiūnu.
– Supratau, kad Jūs mediacija užsiimate būtent šeimos, skyrybų, vaikų išlaikymo bylose?
– Taip, teisingai.
– Kaip pavyksta tiems bylininkams, kurie ateina su prašymu mediacijai, kaip pavyksta juos įtikinti, kad jiems reikėtų atsisakyti kai kurių nepagrįstų lūkesčių?
– Mediacija, kaip procedūra, yra šalių susitikimas, privatus pokalbis, kuriame šalys kalbasi ir ieško sprendimų savo situacijoje, o jiems, šalims, padeda nešališkas, neutralus tarpininkas. Tai kalbėti apie įtikinėjimą, naudoti tokį žodį, būtų ne visai teisinga. Kad dirbu ir specializuojuosi šeimos bylose, taip, teisingai, nes mano patirtis, kaip profesionalo šioje srityje, grindžiama advokato darbu. Dirbdamas pamačiau, kad teisės instrumentai ir bylinėjimasis ilgainiui ne visada išsprendžia tuos klausimus, dėl kurių šeimos bylos šalys apskritai pradeda bylinėtis. Ir galiausiai jie lieka su tuo pačiu jausmu, nepasitenkinimu, kad mes skyrėm daug pastangų, laiko, išsileidom pinigų, o kas susiję, sakykim, su bendravimu su vaiku klausimais, tai esame toje pačioje situacijoje: ginčas didžiulis, bendrauti sunku, neišeina. Ir iš šitos situacijos išeinant, man ir buvo mintis, ką daryti, kaip dirbti, kad žmonėms suteikčiau ilgalaikę, tvarią pagalbą.
Kad tas ginčas, šeimos ginčas, būtų išspręstas vieną kartą visiems laikams. Aš nesakau, kad žmonės vėl pradės vienas kitą mylėti, jokiu būdu. Bet pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, kad galėtų toliau palaikyti kažkokį minimalų santykį, nes to reikia dėl jų nepilnamečio vaiko.
– Vyksta pokalbis tarp dviejų priešiškai nusiteikusių asmenų. Čia, kad vyksta tas pokalbis, jau turbūt yra labai daug?
– Visiškai teisingai.
– Nes jie, ko gero, yra nesikalbėję daug laiko ir galbūt jie yra priversti kalbėtis pas mediatorių kabinete?
– Mano patirtis iš tiesų rodo, kad jau yra sėkmė, jeigu žmonės sutinka ateiti. Mano patirtis taip pat rodo, jog kai aš padarau įžanginį žodį apie tai, kad čia jūs esate šio susitikimo šeimininkai, kad jūs galite atsistoti ir išeiti, nepaaiškinę priežasčių, jeigu jums kažkas atrodo nepriimtina, galiausiai aš užduodu klausimą, kada paskutinį kartą jūs esate kalbėjęsi, susėdę prie stalo ir kalbėjęsi, tai žmonės net sutrinka, galėčiau taip pasakyti. Jų kelerių metų patirtis yra ta, kad mes skundėme, rašėme, teikėme ieškinius, įrodinėjome, kas kaltas, kas teisus ir visą laiką kovojome.
Čia jūs esate šio susitikimo šeimininkai, jūs galite atsistoti ir išeiti, nepaaiškinę priežasčių, jeigu jums kažkas atrodo nepriimtina.
Tai aš susitikime pasakau ir tą mintį, kad čia susėdome ne kovoti, ne įrodinėti, kas teisus, o kas neteisus, bet paieškoti sprendimo esamoje situacijoje. Nes šeimos bylose, mano supratimu, mano požiūriu, atsakymas jose yra grindžiamas visai kitais principais. Mums yra visai nesvarbu, kuris iš jūsų yra teisus ar teisesnis. Mums svarbu surasti sprendimą konkrečioje individualioje situacijoje, kuris jums veiktų. Esu ne kartą girdėjęs nuomonę, kad šeimos bylose teisės taikymo gali būti ne tiek ir daug. Iš tiesų, surasti sprendimą – čia yra darbas. Tikrai sunku ir didelis laimėjimas yra jau vien iš to, kad žmonės sutinka ateiti. Aišku, nuo vieno pasakymo ar minties, niekas ir nepasikeičia tarp šalių jų santykiuose ar konflikte. Tai didelis, nuoseklus darbas, kuris reikalauja pastangų. Šioje vietoje gal dar turėčiau išskirti, jog kai kalbame apie mediaciją, tai mano patirtis yra tiek teisminė mediacija, tiek ir taip vadinama privati mediacija.
– Ikiteismininė mediacija?
– Kodėl išskiriu? Teisminėje mediacijoje, aišku Nacionalinė teismų administracija dėjo ir deda didžiules pastangas šitos galimybės viešinimui, žmonių supažindinimui su tokia galimybe. O privati mediacija yra ta, kur žmonės jau iš tiesų turi suprasti, kur eina. Pirmas sunkumas yra motyvuoti žmones ateiti į tokius susitikimus.
– Na iš tiesų, kiek man yra žinoma, teisminėje mediacijoje nieko nekainuoja. Kitaip tariant, jums kaip mediatoriui valstybė sumoka už jūsų pastangas. Aš taip suprantu?
Savo darbu tiesiog noriu prisidėti prie mediacijos populiarinimo ir palaikymo.
– Visiškai teisingai. Tačiau patikslinsiu. Valstybė šiuo metu teisminės mediacijos mediatoriams taip pat nemoka jokio atlyginimo. Galėčiau duoti pavyzdį. Iš šito įsitikinimo, kad darbas yra prasmingas, turiu tokių atvejų, kai teko važiuoti neatlygintinai, nemokamai šalims mediacijai į Naująją Akmenę į teismą. Tai šalims, žinoma, nemokama, bet man, kaip advokatui, žinoma, kad buvo išlaidų: ir kelionės išlaidų, aišku tuo metu nedirbau kito darbo, už kurį gaučiau atlyginimą, ir dirbau darbą, kuris yra neatlygintinas. Tuo aš norėčiau ne pasiskųsti, bet atkreipti dėmesį, kokioje situacijoje yra teismo mediatoriai.
– Galbūt dabar yra tokia situacija, kai yra pradžia, darbas iš idėjos, jūs kaip idealistai esate.
– Visiškai teisingai. Taip, aš šitą situaciją suprantu ir man šiuo metu ta situacija yra visiškai priimtina, nes gerai suprantu, kokioje padėtyje, kokioje vystymosi stadijoje šiuo metu yra mediacija apskritai Lietuvoje. Savo darbu tiesiog noriu prisidėti prie jos populiarinimo ir palaikymo. Dėl to aš nematau kliūčių dirbti tą darbą, kuris mano įsitikinimu, yra prasmingas darbas, net ir savo resursų sąskaita.
– Advokatų dalyvavimas mediacijoje apskritai priimtinas?
– Aš esu tos nuomonės, kad nusprendžia pačios šalys, ar jos norėtų ateiti su advokatu, ar su atstovu, ar susitikti be atstovų. Vien dėlto, kad parodyčiau šalims, kad jos pačios pačios sprendžia. Kaip joms saugiau, kaip joms bus ramiau. Nes mano darbas yra, kurie atėjo į susitikimą. Žinoma, kad šeimos bylose, galbūt ir bet kurioje kitoje byloje, žmonės turi daug patarėjų aplinkui, kurie patarinėja, koks sprendimas būtų geras, ko reikėtų siekti, kur reikėtų nenusileisti ir pan. Bet dažnai nepamato, kad pačiai šaliai, kurios byla tai yra, priimtini daug mažesni lūkesčiai ir sprendimai.
Tenka girdėti, kad kolegos pašaipiai atsiliepia apie tokį naują procesą, bet aš manau, kad reikia laiko ir mes visi juo patikėsime.
Aš tik pakviesčiau, ypač šeimos bylose, kad mes neturėtume trukdyti pačioms šalims nuspręsti, jeigu jai pačiai tai tinka ir, aišku, jeigu neprieštarauja imperatyvams ar vaiko teisių požiūriu, yra suderinama ir pan. Aš tik noriu pasakyti, kad turėtume leisti šalims pačioms nuspręsti, jos pačios mato, kas vienas ar kitas dalykas galėtų gyvenime būti. Nes patarėjai, aišku, mes sukeliame lūkesčių, bet lieka principas, kad ne mūsų yra tas atvejis, ne mūsų yra byla. Patarinėti iš šono yra labai lengva, tačiau gyventi reikės pačiai šaliai.
– Be abejo, pačios šalys geriausiai žino savo situaciją.
– Dar kalbant apie kolegas, advokatus, apskritai norėčiau visus kolegas pakviesti pagalvoti apie mediaciją, pasiūlyti ją šalims. Advokatai yra tie žmonės, kurie stovi arčiausiai savo kliento, kurie, aišku, ir pataria, ir formuoja nuomonę, ir atsako į klausimus dėl to, kas vyksta teisiniuose procesuose. Todėl kolegos yra iš tiesų labai žmonės ir aš kviesčiau visus pasiūlyti, aptarti su savo klientais tokią galimybę, paaiškinti. O jeigu ir kolegos turėtų klausimų, kas ta mediacija ir kodėl, kaip čia turėtų būti, tai žinoma, kviesčiau pasiskambinti ir padiskutuoti, pašnekėti, suteikti daugiau informacijos. Nors jos ir nestinga, mano supratimu, ir Nacionalinės teismų administracijos puslapyje, ir kituose šaltiniuose.
– Kaip yra su laiku, juk pokalbis gali būti labai ilgas. Kaip mediatorius, juk jis turėtų kažkada pasakyti: mieli ponai, bet mano laikas neguminis, kaip sakoma? Kaip yra šiuo atveju? Kaip mediatoriai valdo laiką?
– Visiškai teisingai. Kiekvienas mediatorius tiek pokalbį veda, tiek laiką planuoja individualiai. Mano patirtis būtų tokia, kad reikėtų skirti ir suplanuoti laiką vienai dienai dvi tris valandas, ne ilgiau, iš anksto visiems žinant, kiek mes skirsime laiko tą dieną. Aišku, žmonės turėtų suprasti ir žinoti, kad iš vienos pusės tas procesas nebus begalinis, tai nesitęs mėnesius metus ir panašiai. Susitikimai yra orientuoti į sprendimo priėmimą, paiešką ir jo radimą. Todėl aš taip pat sakau, jog susitikimams skirsime šešis aštuonis kartus po dvi tris valandas, jeigu to prireiktų, kalbant apie privačią mediaciją.
– Tai yra daug. Šeši aštuoni susitikimai yra daug.
– Bet toks yra darbas. Aš turiu galvoje, kad iš tiesų reikia pastangų, laiko, nusiraminimo, supratimo, išsiaiškinimo, ir tai nedaroma spontaniškai. Reikia, esamoje situacijoje, lietuviškame kontekste, žmonėms visų pirma reikia paaiškinti ir leisti kažkiek patikėti, kas čia ta mediacija yra, kas čia tas tarpininkavimas yra. Ar čia meditacija, ar čia kas.
– Dažnai yra pašaipiai sakoma meditacija, netgi kai kurie advokatai sako, kam čia gaišti laiką tai meditacijai.
– Taip, nes tai yra, sakykime, naujas žodis, kuris galbūt iki šiol nebuvo girdėtas. Vėlgi buvo gera mintis ir pastebėjimas buvo pasakytas, kad kolegos dažnai, mano supratimu, truputėlį nuvertina ar neįvertina tarpininkavimo, mediacijos, sakydami, kad mes čia visi tą darome ir čia nėra nieko ypatingo.
Taip, nėra nieko ypatingo, bet kai šalys derasi susitikime, kiekviena turėdama savo atstovą, atstovai veikia turėdami interesą, atstovaudami šaliai. Kad ir kokie jie būtų orientuoti į taikos susitarimo suradimą. Šiuo atveju labai svarbus momentas yra tas, kad susitikime dalyvauja ir padeda žmogus, kuris nė vieno nepalaiko, yra nešališkas, neutralus. Ir svarbiausia yra, kad žmonės tą pamatytų, jog taip ir yra. Norėjau pasakyti mintį, kad tenka girdėti, jog kolegos kaip ir pašaipiai sako apie tokį naują procesą, bet aš manau, kad reikia laiko ir mes visi juo patikėsime. Bylinėtis šeimos byloje dažnu atveju iš tiesų yra neracionalu. Bet aišku ir pačios šeimos bylos yra grindžiamos neracionalumu, kaip tokiu.
– Labai ačiū už pokalbį.
Žinių radijo 2016 03 30 laidoje „Mano teisė“ laidos vedėjas advokatas Darius Sauliūnas kalbino profesionalų mediatorių, advokatą Mindaugą Vaičiūną. Publikacija parengta pagal laidos garso įrašą.
