Tai trečiadienį Vilniaus apygardos teisme vykusiame vadinamųjų Medininkų žudynių bylos posėdyje sakė tuometis Medininkų muitinės posto 3-iosios pamainos, kurios pareigūnai ir buvo nužudyti, viršininkas Rimantas Kazokevičius. Jis 1991-ųjų liepos 31-osios žudynių metu atostogavo, jį pavadavo vienintelis gyvas išlikęs Tomas Šernas.
Teismo nagrinėjamoje byloje pagrindiniu kaltinamuoju laikomas Latvijos pilietis Konstantinas Michailovas (buvęs Nikulinas).
„Buvo pakankamai daug incidentų. Nuo pačių pirmų dienų, kai pradėjo dirbti postai, prasidėjo puldinėjimai, deginimai, darbuotojų terorizavimas, fiziniai susidorojimai. (...) Paskui nuolat OMON'as važinėdavo su karo technika, terorizuodavo, gąsdindavo, reikalaudavo, kad pasišalintume. (...) Ne kartą sakė, kad jei grįždami ras dirbančius pasieniečius, juos iššaudys“, – sakė R.Kazokevičius. Anot liudytojo, OMON'ininkų grasinimai buvo vertinami kaip realūs, nes ant jų kelių gulėdavo automatai.
Pasak tuomečio pamainos viršininko, kartu muitinės postuose budėję „Aro“ pareigūnai ramindavo, kad OMON'ininkai nežudys.
„Aras“ ramindavo, kad nebijokite, žudynių nebus“, – teigė R.Kazokevičius. Taip buvo esą dėl to, kad „Aro“ ir OMON pareigūnai anksčiau dirbo kartu ir buvo susitarę, kad vieni kitų nešaudys.
Anot liudytojo, Medininkų postas pirmą kartą buvo užpultas 1991-ųjų sausio 27-ąją. Tuomet Lietuvos pareigūnai buvo suspardyti, mušti šautuvo buožėmis per galvą, buvo išdaužyti posto langai, suniokotas turtas.
Pasak liudytojo, muitininkai neturėjo ginklų, jiems buvo rekomenduota nesipriešinti OMON'ui. R.Kazokevičius atskleidė, kad buvo prašyta leisti sienos pareigūnams turėti ginklus, tačiau atsakymo sulaukta neigiamo – esą patys muitininkai dėl to galėjo būti sušaudyti. Dėl saugumo Medininkuose budėjo du automatais ir pistoletais ginkluoti „Aro“ pareigūnai.
Jis teigė prieš nelaimę paskambindavęs T.Šernui sužinoti, kaip sekasi dirbti. Jis bandė skambinti ir liepos 31-osios rytą, tarp šeštos ir aštuntos valandos, tačiau niekas nekėlė ragelio.
„Po keliasdešimto skambučio pakėlė, bandžiau lietuviškai kalbėti, bet susikalbėti negalėjau. Man atsakė rusiškai, kad nieko čia nėra gyvo, visi nužudyti, ir padėjo ragelį“, – teigė R.Kazokevičius.
Teisme liudydamas Medininkų muitinės posto viršininkas Algirdas Naraškevičius taip pat kalbėjo apie OMON provokacijas.
„OMON'o pareigūnai arogantiškai elgdavosi, demonstratyviai važiuodavo pro ženklus, jų nepaisydami. (...) Jie visą laiką sakydavo, kad šitos sienos neturi būti, nes siena yra kaip valstybės požymis“, – sakė liudytojas.
Medininkų žudynių byloje kaltinamuoju įvardintas K.Michailovas (buvęs K.Nikulinas) ilgai buvo vienintelis pasiekiamas tyrėjams ir teismui įtariamasis, kuriam pateikti oficialūs įtarimai septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo byloje, tačiau balandžio pradžioje prokurorai patvirtino, kad įtarimai įteikti ir Aleksandrui Ryžovui.
Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų, taip pat buvusių omonininkų, būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo bei A.Ryžovo – yra atskirtas ir tęsiamas toliau.
Lietuvos pareigūnai ne kartą yra priekaištavę Rusijai dėl nepakankamo bendradarbiavimo siekiant ištirti šią bylą.
1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, „Aro“ pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas R.Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas T.Šernas.
Per tyrimą surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos.
