Itin žiauriu nužudymu iš savanaudiškų paskatų kaltintas 24 metų M.Simonavičius sugebėjo išvesti iš kantrybės ne vieną bylą teismui rengusį pareigūną. Jie įkalčiams rinkti buvo pasitelkę įvairių gudrybių.
Melo detektorių M.Simonavičius pergudravo, tačiau į tą pačią kamerą pasodinto žmogaus, talkinusio pareigūnams, neperprato. Šio asmens parodymai apie M.Simonavičiaus gyrimąsi, kaip susidorojo su kauniečiu, kuris jam tiko į tėvus ir pas kurį nuomojosi kambarį, tapo svariu teisiamojo kaltės įrodymu.
Itin žiauriu nužudymu iš savanaudiškų paskatų kaltintas 24 metų M.Simonavičius sugebėjo išvesti iš kantrybės ne vieną bylą teismui rengusį pareigūną.
Įžūlumo netrūko
Nustatyta, kad M.Simonavičius 51 metų aukai sudavė ne mažiau kaip 11 smūgių rankomis, kojomis ir kietais bukais daiktais į galvą bei ne mažiau nei 28 kartus aštriu daiktu į krūtinę.
Kada tai įvyko, nustatyti nepavyko. M.Simonavičius kaltę neigė. Tvirtino neva tik aptikęs buto šeimininko lavoną, dėl to labai sutrikęs ir, bijodamas būti apkaltintas žmogžudyste, nusprendęs jį paslėpti.
Klausiamas teisėjo, kodėl nekvietė policijos, M.Simonavičius atsakė: „Nejuokinkite! Esu 2 kartus teistas...“ Šie žodžiai – tik „žiedeliai“ pribloškiamo įžūlumo spektaklio, kurį jis surengė teisme. „Kas aš, b..., robotas, kad turiu viską prisiminti?!“ – M.Simonavičiaus leido sau ir tokius atsakymus.
Dėl grobio išteisintas
Vakarykštis nuosprendis – jau ne pirmas „žolę“ rūkydavusio M.Simonavičiaus biografijoje. Pastarasis teistumas susijęs su Airija, iš kurios jis grįžo prieš pusmetį iki nužudymo. Ketino įsidarbinti taksistu, bet neatsispyrė malonumams. Kad turėtų kur parsivesti merginas, pagal skelbimą laikraštyje už 250 litų Kaune, Sukilėlių prospekte, išsinuomojo kambarį. Po kurio laiko buto savininkas buvo nužudytas, dingo ir jo rotveileris.
Prokuroras įrodinėjo, kad auka nužudyta iš savanaudiškų paskatų – M.Simonavičius gviešėsi šeimininko telefono. Tačiau kaltinamasis tvirtino, jog dėl „Nokios 3310“ žmogaus žudyti neverta. Ir teismui pritrūko įrodymų.
Žmogžudystė atskleista M.Simonavičiaus vaikystės draugo dėka. Tai buvo vienintelis pažįstamas, sutikęs jam pagelbėti neva išsivežti daiktus, kuriuos nuomą atsakęs šeimininkas grasino išmesti pro langą. Iš tikrųjų jis ketino kažkur išgabenti jau kelias dienas bute laikomą lavoną, susuktą į kilimą.
Pareigūnus teko vežti liudytojui
Pasak minėto liudytojo, įtarimas kilo jau M.Simonavičiui paprašius atvykti tik tuomet, kai sutems. Paskui jis pareikalavo privažiuoti kiek galima arčiau laiptinės. Netrukus „paaiškėjo“, kad bute nėra šviesos.
Iš kilimo kyšančias negyvėlio kojas liudytojas pastebėjo pašvietęs telefonu. Tačiau neišsidavė. M.Simonavičių jis pergudravo pasiūlęs geriau tądien nuvažiuoti pas merginas.
Kai jie užsuko į degalinę, M.Simonavičius nuėjo pirkti alaus, o draugas puolė į netoliese esančią policiją. Pareigūnai ne iš karto patikėjo tuo, ką girdi, tad liudytojas sugaišo visą naktį.
Vėliau jis pranešė policijai, kad pakeliui į namus pastebėjo gatvėje mašinas stabdantį M.Simonavičių. Tačiau šis sulaikytas tik po pusvalandžio. Vieninteliu pareigūnų turimu automobiliu namo buvo išvežta ekspertė, tad liudytojui teko pačiam vykti jų atvežti. Laimė, M.Simonavičius dar nebuvo susistabdęs pakeleivingos mašinos.
