„Gavome pranešimą, kad Mickūnuose, Kranto gatvėje, dega žolė. Į gaisrą išvyko antrasis mūsų komandos skyrius. Ugniagesiai pradėjo gesinti nuo Jonažolių gatvės, tačiau ugnis plito labai greitai ir ėmė artėti prie gyvenamųjų namų. Kad būtų išsaugoti pastatai, į pagalbą teko kviestis dar tris gaisrinius automobilius. Pajėgas perdislokavome į Mažeikių kaimą, Mažeikių gatvę.
Atvažiavo Margių ir Mostiškių ugniagesių komandos. Prie ugniagesių prisijungė ir apie 10 gretimų namų gyventojų. Jie su šakėmis ir grėbliais gesino ugnį, lakstė su kibirais, nešiojo vandenį iš šulinio, atsitempė sodo laistymo žarnas“, – pasakojo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos pamainos vadas Viačeslavas Černiavskis.
Pasak jo, žolė sausa, metų metais nepjauta, todėl ugnis plito nesustabdomai.
„Liepsnos kilo iki pusantro metro aukščio. Pučiant vėjui, ugnis per lauką lėkė sūkuriais. Apdegė ir apleistoje pievoje buvę krūmokšniai, pušaitės, berželiai. Paprastai tokio gaisro nebeužgesinsi.
Jeigu būtų pavėlavę iškviesti ugniagesius, būtų sudegę namai. Žmonės padega žolę, o tada jau meldžiasi, nes nebegali ugnies sustabdyti. Gyventojai nesirūpina savo saugumu – pirma padaro, o tada galvoja, bet būna jau per vėlu“, – sakė V.Černiavskis.
Gaisrą beveik tris valandas gesino 25 ugniagesiai. 13 metų ugniagesiu dirbantis V.Černiavskis teigia, jog šis gaisras buvo vienas iš didesnių: „Pernai irgi liepsnojo didžiuliai žolės plotai, tačiau pavojaus namams nebuvo. Kai užgesinome gaisrą, atsikvėpėme, žmonės mums padėkojo, atnešė vandens. Pavojus jų namams tikrai buvo didelis, žolė jau degė net po šalia namo stovėjusia priekaba.“
