Antradienio popietę greta Vilniaus kilo didžiulis gaisras: atvykus gelbėtojams jau liepsnojo ūkiniai pastatai, malkinės ir garažas.
Į darbą kibo itin gausios pajėgos. Iš vieno namo jie išnešė moterį, apsaugojo nuo liepsnų du gyvenamuosius namus ir 2 ūkinius pastatus.
Per gaisrą sudegė 5 pastatai ir 2 malkinės. Supleškėjo ir garažas su viduje buvusiu automobiliu.
Ugniagesiai čia plušo daugiau nei 6 valandas, o ekspertai nustatė, kad gaisras greičiausiai – padegėjų darbas.
Vilniaus apskrities policija pranešė jau pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl padegimo ir nustatinėja padarytus nuostolius bei įvykio kaltininkus.
15min žiniomis, teisėsaugos taikiklyje – šiukšles arba žolę deginę gyventojai.
O ugniagesiai baiminasi, kad blogiausia dar tik prieš akis. Didžiulį gaisrą pievose, kuris išplito ir supleškino kelis pastatus, antradienį ugniagesiai gesino ir Šalčininkų rajone, Naujųjų Miežionių kaime. Ugniagesiai čia su liepsnomis kovojo 8 valandas.
Vien per praėjusią parą atvirose teritorijose sukelti 83 gaisrai. Itin aktyvūs padegėjai – Vilniaus apskrities gyventojai, čia fiksuoti 37 gaisrai.
Ugniagesiai ypač baiminasi Velykų savaitgalio, ypač jei iki tols nesužels nauja žolė arba nebus sulaukta lietaus.
Prieš šventes žmonės skuba tvarkyti aplinką – geni medžius, degina šakas ir šiukšles. Neretai laužus palieka neprižiūrimus ir jie nevaldomai išplinta.
Degina, nes tingi šienauti
Šiais metais šalies priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, norėdami sutramdyti pernykštės žolės padegėjus, balandžio pradžioje į kaimus ir miestelius išskubėjo lengvaisiais automobiliais, kad perspėtų apie tokių gaisrų pavojų.
O šią savaitę jie į dangų pakėlė ir bepilotes skraidykles, kad įvertintų išdegusių laukų mastą bei galėjusių išplisti gaisrų pavojų.
„Jei prie namų valdos fiksuojamas išdegęs plotas, mūsų pareigūnai atlieka patikrinimą, aiškinasi aplinkybes ir jau yra nubaudę ne vieną gyventoją. Kol bus gaisrų atvirosiose teritorijose, tol rengsime reidus ir vykdysime stebėseną, panaudodami dronus“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis.
Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla Vilniaus apskrityje. Vien šiemet ugniagesiams gelbėtojams čia teko gesinti 347 gaisrus.
„Vilniaus rajone yra gan daug nedirbamos, apleistos žemės. Jų savininkai, norėdami gauti išmokas iš Europos Sąjungos lėšų, ją deklaruoja. Deja, užuot tuos laukus šienavę, juos padega, rizikuodami savo ir kitų turtu, darydami didelę žalą gamtai. Ypač didelis pavojus kyla vėjuotą dieną, kai ugnis greitai persimeta į netoli esančius ūkinius pastatus ir gyvenamuosius namus. Kasmet vien Vilniaus apskrityje sudega keliasdešimt pastatų. O tada varstomos seniūnijų durys, prašoma pašalpų ir paramos“, – teigia G.Jasionis.
Pasak jo, padegus žolę, dažnai supleška ir atokiai esančios sodybos, nes žaibišku greičiu plintanti ugnis nukeliauja ne vieną kilometrą. Kartais ugnis išplinta ir deginant nupjauta medžių šakas. „Žmonės, genėdami obelis, tvarkydamiesi aplink namus, neretai sukrauna kelių metrų krūvas ir jas padega, nepasirūpinę net vandeniu ar gesintuvu“, – vardija gyventojų klaidas G.Jasionis.
Ar ilgai dar gyventojai pleškins pernykštę žolę? Ugniagesiai gelbėtojai tikina, kad tokių gaisrų vajus baigiasi, kai ji sužaliuoja ir ūgteli, o jos sulaukiama atšilus orams ne tik dieną, bet ir naktį.
