Ministrė A.Bilotaitė: Lukašenka atvirai grasina užtvindyti Lietuvą migrantais ir narkotikais

Dėl Baltarusijos režimo keliamų grėsmių Europos Sąjungos piliečių saugumui, Lietuva ruošiasi stiprinti sienos apsaugą, pažymima VSAT svetainėje skelbiamoje Vidaus reikalų ministerijos informacijoje. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Baltarusijos diktatoriaus grasinimai ir neprognozuojamas elgesys verčia įdėmiau įvertinti mūsų šalies pasirengimą ir turimas priemones galimų išpuolių atveju.
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija / 15min archyvo nuotraukų koliažas

„Tai, kad kaimyninės šalies, su kuria Lietuva turi beveik 680 km bendros sienos, vadovas atvirai grasina laisvai leisti per bendrą sieną judėti nelegaliems migrantams ir narkotikams – rimtas signalas mums ir visai Europai. Turiu pripažinti, kad šie garsinimai nėra mums jokia staigmena. Didėjančius nelegalių migrantų srautus stebime jau kurį laiką“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

2020 metais pasienio ruože buvo sulaikytas 81 neteisėtas migrantas, tai du kartus daugiau nei 2019 metais, kai buvo sulaikyti 46 asmenys, o šiemet per pirmuosius penkis mėnesius nelegaliai sieną kirto 112 asmenų. Akivaizdžiai auga ir kontrabandos mastai. Jeigu per visus 2020 metus buvo sulaikyta 1 mln. 800 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių, tai šiais metais jau vien per sausio – balandžio mėnesius jų suskaičiuota 700 tūkst.

Pavedžiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybei nedelsiant suplanuoti veiksmus ir procedūras, kad būtų užtikrintas spartus ir sklandus sienos stebėjimo sistemų diegimas.

Praėjusiais metais užkardyta kontrabandos žala siekė 5,6 mln. eurų, o per šių metų penkis mėnesius – 2,4 mln. eurų. Neteisėtas tabako gabenimas traukiniais išaugo nuo 22 proc. pernai iki 67,4 proc. šiemet.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sistemingai informuoja Lietuvos visuomenę apie pažeidimus, daromus būtent per sieną su Baltarusija (žr. susijusius straipsnius).

„Ši situacija skatina mus nedelsiant imtis priemonių, todėl pavedžiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybei nedelsiant suplanuoti veiksmus ir procedūras, kad būtų užtikrintas spartus ir sklandus sienos stebėjimo sistemų diegimas. Privalome rasti ir skirti didesnį finansavimą, kad išorinė Europos Sąjungos sienos dalis su Baltarusija kuo greičiau būtų aprūpinta būtiniausia stebėjimo įranga“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

VIDEO: A.Bilotaitė žada stiprinti apsaugą pasienyje su Baltarusija: tam bus rasti visi finansiniai resursai

Šiuo metu jau vykdoma sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos. Taip pat ketinama įtraukti ir savivaldą sprendžiant nelegalių migrantų izoliavimo klausimus. Sienos apsauga veiksminga tuomet, kai kaimyninės šalys imasi koordinuotų bei efektyvių veiksmų nusikalstamoms veikoms per sieną užkirsti.

Suprasti akimirksniu

  • Lietuva su Baltarusija turi 678,8 km ilgio sieną. Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1 763 km, iš jų Europos Sąjungos išorės siena su Rusija, Baltarusija ir jūra driekiasi 1 070 km.

Akivaizdu, kad turime kompensuoti Baltarusijos Respublikos indėlį šioje srityje ir užtikrinti tiek nacionalinių, tiek ir Europos Sąjungos interesų apsaugą.

Šiuo metu 61 proc. Lietuvos ir drauge Europos Sąjungos išorės sienos stebima naudojant naujoviškas sienos stebėjimo technologijas: 100 proc. – jūros sienos (119,65 km); 100 proc. – išorės sienos su Rusijos Federacija, 38,62 proc. – išorės sienos su Baltarusijos Respublika. 2014–2020 metais sistemoms įrengti ir atnaujinti buvo skirta 47,84 mln. eurų, iš jų 32,3 proc. buvo iš Europos Sąjungos lėšų ir 67,7 proc. – iš Lietuvos biudžeto lėšų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis