Tokia bausmė už chirurgo padarytą nusikaltimą nenumatyta įstatyme, bet, teisėjų kolegijos nuomone, byla išskirtinė, tad galima pritaikyti išimtį iš taisyklės.
M.Žiukas Vilniaus miesto apylinkės teisme pernai buvo pripažintas kaltu, nes 2013 metų gegužės 16 dieną, atlikdamas nesudėtingą operaciją – laparoskopinę varikocelektomiją, netinkamai atliko chirurginę intervenciją, dėl ko mirė jo operuojamas vyras.
Teismas nustatė, kad operacijos metu chirurgas pažeidė kairiąją klubinę veną, savo klaidą nuslėpė nuo šalia buvusių kolegų ir laparoskopiniu būdu veną užspaudė kabutėmis. Tačiau šios nukrito ir tuomet prasidėjo vidinis kraujavimas, dėl to užgeso Mariaus V. gyvybė.
M.Žiukui pirmosios instancijos teisme buvo skirtas laisvės atėmimas 2 metams, bet kalėjimo kameros chirurgas išvengė, nes bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
Šiuo metu Danijoje dirbančiam chirurgui teismas taip pat 1 metams atėmė teisę dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įmonėse.
Tiesa, viso nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme chirurgas parodymus duoti atsisakė ir pirmą kartą prabilo tik po to, kai buvo nuteistas.
Teisėjų kolegijai pirmąkart pasipasakojęs M.Žiukas neigė operacijos metu padaręs klaidą. Beje, po apkaltinamojo nuosprendžio ekspertai teisme kardinaliai pakeitė savo parodymus kolegos atžvilgiu, nors anksčiau įžvelgė jo klaidą.
„Pagal turimus dokumentus išeina, kad chirurgas padarė viską, ką galėjo“, – dar praėjusio penktadienio teismo posėdyje liudijo teismo medicinos ekspertas Jūris Plenta, tai visiškai prieštaravo tiek jo, tiek ir kitų ekspertų anksčiau padarytoms išvadoms.
Mirusiojo artimieji kaltino chirurgą ir ekspertą susimokius ir ėmus meluoti siekiat apginti kolegą.
Panašu, tuo patikėjo ir apeliacinės instancijos teismo kolegija, nes jie neišteisino chirurgo ir įžvelgė jo klaidą. Tiesa, buvo atsižvelgta į nuteistojo prašymą ir vietoj draudimo dirbti metus medicininį darbą jam skirta maksimali, 75 MGL bauda (2824,50 eurų).
„Teismas paliko galioti dalį, kuria jis visgi kaltas pagal baudžiamojo kodekso 132 str. 1 d., nepaisant to, kad apeliacinės instancijos visi specialistai kardinaliai pakeitė parodymus, – nuosprendį skelbė Virginija Liudvinavičienė. – Teismas įvertino nuteistojo parodymus kaip siekį švelninti savo padėtį, tačiau ne kaip objektyvią tiesą.“
Teismas kritiškai įvertino tiek ekspertų parodymų keitimą, tiek paties nuteistojo liudijimą ir priimdamas sprendimą rėmėsi aplinkybėmis nustatytomis pirmosios instancijos teisme bei anksčiau surašytomis specialisto išvadomis.
Tačiau teismas atsižvelgė, kad už neatsargų gyvybės atėmimą nuteisus chirurgą pagal įstatyme numatytas sankcijas, tai yra, skyrus jam laisvės atėmimą arba areštą, bausmė būtų neproporcinga.
„Nusikalstama veika padaryta atliekant gydytojo pareigas, tai nėra eilinė, klasikinė byla, todėl bausmė negali būti taikoma jos rėmuose. Praėjo penkeri metai, ir visą tą laiką jis dirbo gydytoju, bausmė neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų.
Šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra išskirtinės, nuteistojo asmenybė neleidžia vertinti ir pateisinti pačios griežčiausios bausmės skyrimą. Jis išsilavinęs, dirbantis, po nusikaltimo ir toliau atlieka savo pareigas Danijoje. Tokios aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad BK 132 str. taiko išimtį iš taisyklės“, – paskelbė teisėja.
