Miškininkai perspėja, kad gaisrų pavojus išlieka didelis.
„Miškas išdžiūvęs, tad reikėtų didesnio ir ilgalaikio lietaus. Trumpas palijimas valandą ar kiek ilgiau padeda tik tam kartui, reikėtų, kad ateitų didesnis frontas“, – BNS ketvirtadienį sakė M.Pulkauninkas.
Artimiausiomis dienomis aukščiausios penktos klasės miškų gaisringumas apims daugiau nei trečdalį šalies teritorijos. Mažiausias gaisrų pavojus yra Vakarų Lietuvoje.
Miškininkai sako, kad situacija šiuo metu kiek mažiau pavojinga nei balandį, nes tuomet gyventojai masiškai degino žolę, bet situacija lieka įtempta.
Rekomenduojama būti labai atsargiems ir nežaisti su ugnimi.
„Ten, kur yra penkta gaisringumo klasė, situacija įtempta. Miškininkai budi, yra stebėjimo kameros, darbuotojai patruliuoja, lankosi miškuose, pamiškėse, kalbasi su žmonėmis, kad tų gaisrų nekiltų, o jei ir kiltų – kad jie kuo greičiau būtų užgesinti. Rekomendacija visiems, kurie lankosi miškuose, yra būti labai atsargiems ir nežaisti su ugnimi“, – sakė M.Pulkauninkas.
Šiuo metu gyventojams lankytis miškuose draudžiama tik urėdijos Joniškio padalinyje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, nuo sausio jau išdegė apie 2,9 tūkst. hektarų atvirų teritorijų, daugiausia degė žolė, miškuose gaisrai apėmė tris hektarus.
Paskelbta sustiprinta parengtis: apriboti laisvadieniai už budėjimus, yra daugiau žmonių.
PAGD Pajėgų valdymo valdybos veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Gediminas Šukšta sako, kad išdegusių plotų ir gaisrų skaičius atvirose teritorijose šiemet yra žymiai didesnis nei pernai ir padėtis išlieka kritinė.
„Yra paskelbta sustiprinta parengtis: apriboti laisvadieniai už budėjimus, daugiau žmonių yra pamainose, atšaukti mokymai, pratybos“, – sakė ugniagesių atstovas.
