K.Neoras kaltinamas dviem labai sunkiais, trimis apysunkiais ir dviem nesunkiais nusikaltimais: nužudymu iš savanaudiškų paskatų, bejėgiškos būklė žmogaus nužudymu, asmens dokumento pagrobimu, fizinio asmens dokumento sugadinimu, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės įgijimu.
Istorija prasidėjo 2015 m. sausio 23-iąją dieną, kai pradingo virš jo S.Žukausko gatvės daugiabutyje gyvenusi 63-ejų metų kaimynė Nijolė Vaškevičienė, kurios sūnus – Kauno apygardos VPK pareigūnas.
Dingusios moters buto durys buvo be įsilaužimo žymių, viduje rasta šeimininkės kraujo. 2015 m. vasario 6 d. jos sukarpyta asmens tapatybės kortelė bei banko mokėjimo kortelė aptikta šiukšlių konteineryje Maironio g. Iš buto dingo dokumentai, banko mokėjimo kortelė, 15 eurų vertės mobilusis telefonas ir 290 eurų.
Po kelių dienų, sausio 26-ąją, iš Maironio g. esančių namų dingo 86-erių metų ilgametė Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovė Valerija Urmonienė. Moteris ir K.Neoras buvo kaimynai vienoje sodų bendrijoje prie Kauno marių.
Šios moters bute po jos dingimo taip pat buvo aptikta kraujo. Dingo pinigai, dokumentai (buto bei garažo nuosavybės dokumentai, sodo namelio pirkimo-pardavimo sutartis, testamentas), papuošalai (auksiniai žiedai, grandinėlės, auskarai, baltųjų perlų papuošalų rinkinys). Iš viso pagrobta turto už 5 749,68 eurų.
Pasisavinti bei sunaikinti asmens tapatybės dokumentai vasario 6 d. taip pat buvo rasti šiukšlių konteineryje.
Policijos akys nukrypo į kaimyną
Kadangi vienintelis šias nužudytas moteris siejantis dalykas – K.Neoro kaimynystė, policijos akys iškart pakrypo šio jaunuolio link.
V.Urmonienės bute, kurio durys taip pat buvo be įsilaužimo žymių, rastas ant laikraščio užrašytas jo telefono numeris. Būtent kaltinamojo telefono skambučių išklotinės ir padėjo surinkti dalį įrodymų prieš K.Neorą.
Pirmadienį pasirodęs teismo posėdžių salėje, K.Neoras veido neslėpė. Jis atrodė itin ramus. Jaunas vyras atsisakė bylos nagrinėjimo metu duoti parodymus. Panoro pasakyti tik baigiamąją kalbą. Savo kaltės jis nepripažįsta nė dėl vieno kaltinimo.
Prokuroro teigimu, nužudymo motyvas – savanaudiškos paskatos, siekis pagrobti svetimą turtą.
Žymus Kauno advokatas Ričardas Girdziušas, šioje byloje ginantis kaltinamąjį, tikino, jog K.Neoras atsisakė duoti parodymus ir paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai – nenuoseklūs, tad jais remtis – ne valia, o ir pačios bylos aplinkybės – labai mįslingos ir abejotinos.
„Daug neaiškumų, nes nėra rasta dingusiųjų moterų kūnų. Gal jos net nenužudytos. Nėra tvirtų įrodymų, pagrindžiančių mano ginamojo kaltę“, – teigė K.Neoro advokatas.
„Daug neaiškumų, nes nėra rasta dingusiųjų moterų kūnų. Gal jos net nenužudytos. Nėra tvirtų įrodymų, pagrindžiančių mano ginamojo kaltę. Nėra duomenų, kad būtent jis paėmė dingusiųjų dokumentus ir juos įmetė į konteinerį. Vaizdo kameromis užfiksuotame įraše nesimato, kas išmetama į šiukšlinę“, – tikino advokatas.
Pasak jo, kyla abejonių ir dėl kliento gebėjimų suvokti visas aplinkybes ir savo veiksmus bei jų padarinius, nors ekspertai ir nustatė, jog jis – pakaltinamas.
Ant laikraščio aptiko telefono numerį
Teisme parodymus davusi nukentėjusioji V.Urmonienės dukterėčia pripažino, jog pažįsta kaltinamąjį. Tą lemtingą dieną pasigedusi tetos, ji nuvyko į butą. Atrodė, kad buto šeimininkė buvo tik ką iš jo išėjusi.
„Užėjus į vidų, pirmiausiai į akis krito tai, kad tetos katinas buvo uždarytas miegamajame. To ji niekada nedarė. Ėmiau ieškoti dokumento, kad galėčiau pranešti policijai, jog dingo giminaitis. Tetos paso neradau, tik vairuotojo pažymėjimą. Keista pasirodė, kad prie rankinių lentynoje buvo padėta šlepetė „Crocs“. Antrosios neradau iki šiol. Ji su jomis vaikščiojo po namus. Neradau ir pagrindinės rankinės. Kreipiausi į policiją“, – teigė V.Urmonienės dukterėčia.
Ant palangės buvo rastas laikraštis su pradėtu spręsti kryžiažodžiu. Ant laikraščio buvo užrašytas K.Neoro telefono numeris.
Ji patikino, jog dar sausio 26-osios rytą teta lankėsi pas gydytojus, nuėjo nusipirkti spaudos. Ant palangės buvo rastas laikraštis su pradėtu spręsti kryžiažodžiu.
Ant laikraščio buvo užrašytas K.Neoro telefono numeris. Moteris paskambino juo ir ėmė kalbėti su kaltinamuoju. Šis tikino su V.Urmoniene kalbėjęs dėl tujų, kurias pažadėjo persodinti pavasarį. Juk sodų bendrijoje jų sklypai buvo vienas šalia kito. Tuomet dėl šio fakto įtarimų nekilo.
„Keistas faktas buvo ir tas, kad tetos vonioje nebuvo nė vieno rankšluosčio, kurie dažniausiai ten kabėjo. Nebuvo ir buto raktų“, – teigė parodymus davusi nukentėjusioji.
Papuošalai, pasak jos, buvo pavogti ne visi – palikta paprasta bižuterija.
„Su teta buvome labai artimos. Ji man buvo tarsi antra mama. Skaudu, kad negaliu net jos kūno palaidoti“, – teisme ašarojo nukentėjusioji, prisipažinusi, jog pagalbos kreipėsi net į ekstrasensus, tačiau ir šie paieškose negelbėjo.
Su kaltinamuoju ji teigia susitikusi praėjus kuriam laikui po tetos dingimo, parodymų vietoje davimo metu. Pasak moters, vaikščiodamas po tetos butą kartu su tyrėjais, kaltinamasis nurodė, jog kai lankėsi jame, sėdėjo svetainėje ant fotelio, virtuvėje buvo matęs nuluptą kivį ir šalia padėtą peilį.
„Vonioje jis savo ranka net nurodė, kur buvo kraujo dėmės. Kai aš jo paprašiau atiduoti tetos kūną, jis atsakė, jog jam gaila, jog taip įvyko, bet kur padėjo kūną – neprisimena“, – dar daugiau detalių atskleidė nužudytosios dukterėčia.
Pasak jos, pas kaltinamąjį rastas ir vienas tetos buto raktas. Ji yra įsitikinusi K.Neoro kalte.
Antrasis nukentėjusysis, Andrius Vaškevičius, nužudytosios sūnus, teigia į butą pirmą kartą patekęs kartu su policijos pareigūnais, nes jau kurį laiką negalėjo susisiekti su mama. Atidarius duris, iškart ant vienų iš jų buvo pastebėtos kraujo dėmės. Tarp daugybės maišų, kuriuose – prasmirdę drabužiai, rasta ir krauju ištepta maišytuvo rankenėlė. Bute buvo netvarka. Drabužiai išimti iš spintų.
Rankšluosčiai iš vonios taip pat buvo paslaptingai dingę. Kaltinamojo jis tikino nepažįstantis.
Reikalauja šimtatūkstantinės žalos atlyginimo
N.Vaškevičienės sūnus prašo iš K.Neoro 100 000 eurų moralinio atlygio ir 290 eurų kompensacijos už patirtą neturtinę žalą. V.Urmonienės dukterėčia prašo iš K.Neoro 150 000 eurų moralinio atlygio ir 8 410,5 eurų kompensacijos už padarytą turtinę žalą.
Visą laiką iki teismo K.Neoras praleido už grotų. Baiminamasi, jog bylos nagrinėjimą gali apsunkinti tai, jog nerasti nei abiejų nužudytųjų kūnai, nei iš jų pagrobti daiktai. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę teisėsaugos pareigūnai teigia surinkę pakankamai įrodymų. Tirtas šis kaltinamasis ir psichiatrų, kurie nusprendė, kad jis – pakaltinamas.
K.Neoras teisę Vytauto Didžiojo universitete studijavo dvejus metus. Kraupių nusikaltimų metu jis niekur nedirbo.
Jam gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba gyvos galvos.
Artimiausias teismo posėdis įvyks jau rugsėjo 2 d. Liudytojų būrys – didelis. Žadama apklausti bent dalį jų.
