„Melo detektorius arba tyrimas poligrafu – viena iš paslaptingiausių ir labiausiai gandais apaugusių tyrimo formų.
Turbūt daugelis jūsų tai esate matę tik filmuose, o mes norime jums parodyti, kaip šis procesas atrodo iš tiesų“, – skelbia policija.
Pamatę paviešintas nuotraukas smalsūs komentatoriai panoro sužinoti, kokiais atvejais prireikia naudoti poligrafą, todėl Lietuvos policija pasidalino ir šia informacija.
Tyrimai melo detektoriumi atliekami:
- sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindo manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką;
- atliekant asmens tarnybinį patikrinimą, vidinį ar operatyvinį tyrimą;
- tiriant nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus, įskaitant drausminius nusižengimus, kurių padarymu įtariami šie asmenys, jei tiriamos veikos yra susijusios su nustatytos darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimu;
- kai yra pagrindas manyti, kad asmeniui daromas neteisėtas poveikis, turintis reikšmės nustatytai susipažinimo, darbo su įslaptinta informacija tvarkai, tokios informacijos naudojimui bei saugojimui;
- esant asmens prašymui atlikti pakartotinį tyrimą.
Pareigūnai taip pat aiškina, kad bylose nesiremiama tik melo detektoriaus parodymais. Poligrafo rezultatai sulyginami su kitais byloje surinktais įrodymais ir tai padeda kriminalistams nustatyti objektyvią tiesą. Šio įrankio pagalba atliktus tyrimo rezultatus teismai vertina šalia kitų įrodymų.
Melo detektoriaus gimimas
Pirmieji įrenginiai melo išaiškinimui panaudoti dar XIX-XX amžiuje.
Pirmasis būtent melo detektoriaus pagalba dėl nusikaltimo išteisintas įtariamasis buvo 1902 metais. Tiesa, tuo metu įrenginys dar nebuvo vadinamas melo detektoriumi.
Kaip skelbia technologijos.lt, garsus italų psichiatras Cesare Lombroso 1885 metais pristatė hidrosfigmometrą – žmogaus kraujo spaudimą matuojantį prietaisą. Patikrintas šia instrumentine priemone įtariamasis teismo buvo pripažintas nekaltu.
XX amžiaus pradžioje amerikietis psichologas Williamas Moultonas Marstonas (dar ir „Wonder Woman“ komiksų kūrėjas) atliko tyrimą, kurio rezultatais remdamasis, pareiškė apie melo ir sistolinio („aukštutinio“) kraujo spaudimo ryšį ir sukūrė kraujo spaudimo matavimo prietaisą.
Pastarojo idėją patobulino Johnas Larsonas, Kalifornijos universiteto studentas medikas ir policijos darbuotojas. 1921 metais jis pristatė įrenginį, vienu metu fiksavusį ir kraujo slėgio, ir kvėpavimo duomenis.
Po kelių mėnesių sukurtas įrenginys buvo panaudotas bandant įrodyti žmogaus, kaltinto žmogžudyste, kaltumą. Sėkmingai darbą atlikęs įrenginys po to karto ir buvo pavadintas melo detektoriumi.
Po 18 metų, Larsono mokinys Leonardas Keeleris sukūrė portatyvų prietaisą, papildomai matavusį odos elektrinį aktyvumą. Tai ir buvo šiuolaikinio poligrafo prototipas.
Melo detektorių sėkmingai naudojo FTB, norėdami išsiaiškinti nusikaltimus. Šeštajame dešimtmetyje CŽV buvo sukurtas skyrius, užsiimantis vien tikrinimais poligrafu, o 1975 metais analogiškas padalinys atsirado ir KGB.
M.Žalimo bandymas apgauti poligrafą
Dėl Drąsiaus Kedžio Kaune suplanuotų žudynių 2013 metais buvo teisiami penki policininkai. Tąkart melo detektoriumi buvo tikrinamas Mindaugas Žalimas, o jį tyręs specialistas Vitas Saldžiūnas vyrą pavadino patologiniu melagiu, mat pastarasis iškart nusiteikė įrenginį apgauti:
„Jums niekas nepavyks, nes aš esu jogas“, – tąkart pastarojo žodžius prisiminė V.Saldžiūnas.
Poligrafologas teisme aiškino, kad M.Žalimas tyrimo metu bandė reguliuoti savo kvėpavimą, tačiau tai jam nepadėjo, mat kvėpavimo daviklis yra vienas iš daugelio – kad apgautų melo detektorių, tiriamajam reguliuoti kvėpavimo nepakako.
Vis dėlto atliktos apklausos metu poligrafo M.Žalimui apgauti nepavyko, o V.Saldžiūnas tąkart teigė, kad naudojantis šiuo metodu apkaltinti nekaltą žmogų faktiškai neįmanoma.
