Ši byla Norvegijoje sukėlė didžiulį rezonansą dėl policijos darbo aplaidumo, nes iš pradžių pareigūnai buvo nutarę, jog 8-erių mergaitė nusižudė, ir nutraukė bylą. Monikos motina nenuleido rankų, o kai byla buvo atnaujinta, paaiškėjo, kad mergaitė buvo nužudyta. Jau trečią savaitę iš eilės bylos eigą stebi visos didžiausios Norvegijos žiniasklaidos priemonės.
Prašė neleisti D.Lukoševičiaus
Praėjusi savaitė byloje dėl aštuonmetės lietuvės Monikos Sviglinskajos nužudymo pasižymėjo emocingais ir sukrečiančiais motinos pasakojimais. Kristina Sviglinskaja teismui sakė dar nužudymo išvakarėse prašiusi dukros neatverti niekam durų, kai bus viena namuose, kad ir kas ateitų. Taip pat ir D.Lukoševičiui, su kuriuo santykiai tuo metu jau buvo pašliję, o pora išsiskyrusi.
„Aš taip pat prašiau neatidaryti durų D.Lukoševičiui, nesvarbu, ką jis būtų sakęs ar tik norėjęs pasiimti daiktus“, – teismui teigė K.Sviglinskaja.
Moteris pasakojo, jog lemtingą 2011-ųjų, lapkričio 14-osios dieną, kaip įprastai, ji išvyko į darbą žuvies fabrike apie pusę septynių ryto, palikusi dukrą miegančią. Prieš tai užsukusi į mergaitės kambarį ji patikrino, ar dukra nekarščiuoja. Jei taip būtų nutikę, K.Sviglinskaja ketino pasilikti namuose.
„Aš taip pat prašiau neatidaryti durų D.Lukoševičiui, nesvarbu, ką jis būtų sakęs ar tik norėjęs pasiimti daiktus“, – teismui teigė K.Sviglinskaja.
Pirmuoju ženklu, kad kažkas gali būti negerai, tapo septyni praleisti skambučiai iš mergaitės telefono, kuriuos moteris rado darbo pertraukos metu.
„Pamaniau, kad tai keista. Monika žinojo, kada man pertraukėlės darbe. Taip pat buvo keista, kad skambinta septynis kartus, o ne vieną. Tačiau kolegos mane nuramino, jog neturėčiau jaudintis“, – pasakojo K.Sviglinskaja.
Tą dieną moteris į namus išvyko apie trečią valandą po pietų.
Rado nužudytą dukrą
Grįžusi į namus K.Sviglinskaja rado išlaužtas duris. Moteris teigė, kad pirmoji į galvą šovusi mintis buvo, kad namuose palikta dukra – viena.
„Aš visa nutirpau, visas kūnas nutirpo. Aš mačiau, kad kažkas buvo negerai“, – pasakojo moteris.
Ji patraukė lauko duris, kurios buvo neužrakintos. Aplinkui mėtėsi kirvis, daugybė stiklų ir skuduras.
„Pirmiausia pajutau kvapą, nesupratau iš karto, koks tai kvapas. Tada surikau: Monika, Monika, Monika“, – apie pirmus įspūdžius grįžus namo pasakojo K.Sviglinskaja.
Įėjusi į namus moteris pamatė, kad kitos durys namo viduje, kurios niekada nebuvo uždaromos, dabar buvo uždarytos. Prieblandoje K.Sviglinskaja atidarė duris. „Tada aš tai pamačiau. Monika kabėjo kilpoje pririšta prie durų rankenos“, – siaubingiausią savo gyvenimo momentą prisiminė moteris.
Ji teismui pasakojo, jog pribėgo prie mergaitės ir bandė ją išvaduoti iš kilpos, tačiau iš karto nesugebėjo.
„Turėjau panaudoti visas jėgas atrišant diržą nuo durų rankenos. Blaškiausi ieškodama telefono. Išbėgau į lauką ir šaukiau padėkite, bet niekas negirdėjo“, – pasakojo K.Sviglinskaja.
Jautėsi išjuokta
Netrukus jai pavyko paskambinti namo, kuriame gyveno, šeimininkei ir išsikviesti pagalbą. Tada moteris iš miegamojo atsinešė antklodę ir užklojo ja dukrą.
„Aš turėjau tai padaryti, nes ji buvo šalta. Aš nuleidau galvą ant kelių. Prisimenu, kad aš pabučiavau Moniką. Negalėjau patikėti tuo, ką mačiau“, – pasakodama nesulaikė ašarų K.Sviglinskaja.
Prieš atvykstant policijai, K.Sviglinskają draugai išvedė iš kambario, kuriame buvo dukra. Vėliau moteris nualpo.
K.Sviglinskaja teismui pasakojo, jog pirmas įtariamasis, kuris galėjo nužudyti dukrą ir kurį įtarė nužudymu, buvo D.Lukoševičius. Moteris tai susiejo su anksčiau vyro rašytais grasinimais. Moteris teismui teigė, jog jautėsi išjuokta, kai po metų Norvegijos policija bylą dėl nužudymo buvo nutraukusi.
DNR įrodymai klampina
D.Lukoševičiaus DNR pavyzdžiai ant nužudytos Monikos kūno ir drabužių, kol kas yra vieninteliai tvirčiausi įrodymai, siejantys lietuvį su buvusios gyvenimo draugės dukros nužudymu.
Tuo tarpu D.Lukoševičiaus gynėjai laikosi versijos, kad DNR ant mergaitės kūno pateko netiesiogiai per kompiuterį, kurį lietuvis atidavė mergaitei. Bylos baigtis priklausys nuo to, kuri versija atrodys įtikimesnė teisėjams. Kol kas ekspertų liudijimai ir nuomonė atrodo svaresnė.
DNR tyrę Norvegijos ekspertai jau anksčiau teigė, kad mažai tikėtina, jog D.Lukoševičiaus DNR pavyzdžiai ant Monikos kūno ir drabužių atsidūrė jai naudojant kompiuterį. Šią nuomonę pagrindė ir du nepriklausomi ekspertai iš Didžiosios Britanijos.
„Labiau tikėtina, kad DNR pateko tiesiogiai, nei netiesiogiai“, – teismui sakė DNR ekspertas Jonathanas Whitakeris.
Norėdamas paprastai ir vaizdžiai apibūdinti situaciją ir kiek tikėtina, kad DNR ant mergaitės kūno ir drabužių pateko atsitiktinai, ekspertas pasitelkė golfo žaidimą.
„Jei žiūrite į golfo kamuoliuką duobutėje, kiek yra tikėtina, kad jis ten pateko mušant jį vienu smūgiu, o ne trimis smūgiais?“, – teigė J.Whitakeris. Ekspertas turėjo omenyje, kad pataikyti į duobutę, esančią golfo lauke, pirmu smūgiu labai maža tikimybė, nes atstumas tarp golfo duobučių yra nuo 90 iki 550 metrų.
Maža tikimybė
Tokie vaizdingi palyginimai neįtikino D.Lukoševičiaus advokato, kuris ėmė spausti ekspertus.
„Ar galima atmesti, kad dieną prieš nužudymą ant Monikos jau buvo patekę D.Lukoševičiaus DNR“, – ekspertų klausė advokatas Osmundas Sandlandas.
„Tai svarbus klausimas. Negalime užtikrintai atsakyti į šį klausimą. Mes neatmetėme, kad DNR galėjo patekti kitu keliu. Tačiau tai tas pats, kaip manęs klausti, ar aš galiu laimėti loterijoje. Aš galėčiau atsakyti, kad taip, bet svarbiausias klausimas būtų, kokias aš turiu galimybes laimėti loterijoje“, – vaizdžiai komentavo J.Whitakeris
Tačiau D.Lukoševičiaus gynėjas neatlyžo bei dar ir dar kartą klausė, ar ant Monikos kūno teisiamojo DNR galėjo atsirasti nuo kompiuterio klaviatūros. Taip advokatas bandė sukelti abejones tuo, kad Monika nužudymo išvakarėse prieš eidama miegoti nusiplovė rankas, kaip yra teismui pasakojusi mergaitės motina K.Sviglinskaja.
„Ar galite atmesti galimybę, kad DNR pateko per kompiuterį, jei darome prielaidą, kad ji prausėsi“, – toliau intensyviai klausinėjo O.Sandlandas. Ekspertas teigė, kad tokios tikimybės atmesti negalima.
Tačiau DNR ekspertizę atlikę specialistai teigia, kad D.Lukoševičiaus DNR buvo rasti ne ant kompiuterio klaviatūros, o jos tarpuose. Tai dar labiau mažina tikimybę, kad ant mergaitės teisiamojo DNR galėjo atsirasti netyčia.
Bylos faktai
2011 m. lapkritį aštuonmetė Monika Sviglinskaja rasta nužudyta savo namuose Sund på Sotra gyvenvietėje netoli Bergeno.
2012 m. rugpjūtį mergaitės mirtis įvardinama kaip savižudybė.
2014 m. sausio mėnesį policijos tyrėjas Robinas Schaeferis teigia, kad mergaitės mirtis gali būti nužudymas ir prašo atnaujinti bylą, bet policija atsisako.
Po K.Sviglinskajos, jos advokato Stigo Nilseno ir R.Schaeferio spaudimo Hordalando apskrities policija atnaujina tyrimą.
2014 m. spalio 21 d. suimtas buvęs K.Sviglinskajos sugyventinis Donatas Lukoševičius, kaltinamas Monikos nužudymu.
2016 m. kovo 10 d. valstybės prokuroras apkaltina D.Lukoševičių nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis.
2016 m. gegužės 30 d. Nordhordalando apskrities teisme Bergene prasideda teismo procesas.
