Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus apie įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad neginčijamai nustatyta, jog 2019 metų gruodžio 25 dieną Kauno rajone, namo kambaryje kilusio asmeninio konflikto su motina metu, kaltinamasis tyčia rankomis, kojomis bei kirviu sudavė motinai ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, kairės rankos plaštaką, dėl ko po patirtų sužalojimų moteris netrukus įvykio vietoje mirė.
Kaip rašoma Kauno apygardos teismo išplatintame pranešime spaudai, garliavietis M.Volkovas pripažintas kaltu ir už tai, kad savo gyvenamojoje vietoje Kauno rajone, tęstiniais veiksmais, laikotarpiu nuo 2019 metų birželio iki 2020 metų liepos 2 dienos iš nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijęs daugiau nei 4,54 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai šią medžiagą laikė, gabeno Kauno mieste.
Nenustatytą dalį narkotikų kaltinamasis išplatino, o likusį kiekį – 4,54 gramo kokaino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamosios vietos antrojo aukšto kambaryje, kol policijos pareigūnai per du kartus, atlikdami procesinius veiksmus, rado ir jį paėmė.
Nors kaltinamasis savo kaltės ir nepripažino, teismas jo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jais netikėjo ir nesivadovavo, nes jie nebuvo nuoseklūs, prieštaravo teisme ištirtiems įrodymams.
Teigė miegojęs
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis tvirtino, kad su tėvais per Kūčių vakarienę gėrė alkoholį, valgė. Po to, palikęs tėvus pirmame namo aukšte, apie 22 valandą nuėjo į savo kambarį antrajame, išgėrė raminamųjų vaistų ir užmigo, o prabudo tik per Šv. Kalėdas apie 13.30 valandą.
Apie 14 valandą nusileidęs į namo pirmą aukštą, jis neva radęs tėvą gulintį lovoje. Pasveikino jį su Kalėdomis, atsinešė iš automobilio gėrimo, tuomet kartu su tėvu išgėrė, valgė, bet motinos su jais nebuvo.
Kaltinamasis pagalvojo, kad ji dar miega.
Išgėręs ir pavalgęs, apie 14.30 valandą, jis teigė nuėjęs į namo antrą aukštą miegoti. Pabudo tik apie 17.30 valandą. Išgirdęs tėvo riksmą ir nusileidęs į pirmąjį namo aukštą, rado savo motiną jau mirusią.
Vis dėlto, kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis miegojo iki 13.30 valandos, buvo paneigti. Liudytoja parodė, kad Kalėdų rytą ji apie 9 valandą ryto matė pro jos namus einantį kaltinamąjį, su kuriuo pasisveikino.
Be to, ir kaltinamojo tėvas, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas įtariamuoju, parodė, kad Kalėdų rytą, apie 12 valandą, jis, sūnus ir sutuoktinė sėdo prie padengto pusryčių stalo. Po to jis nuėjo miegoti, o sūnus liko su jo sutuoktine prie stalo.
Apklausta teisme specialistė įraše užfiksavo, kad artimieji moterį matė gyvą ryte, nes taip jai pasakė mirusiosios sūnus.
Metė kaltę ant tėvo
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis bandė apkalbėti savo tėvą, tikino, kad šis nuolat konfliktuodavo su motina, todėl yra susijęs su nužudymu. Tačiau šie kaltinamojo parodymai irgi buvo paneigti.
Nužudytosios dukra ir liudytojai parodė, kad būtent kaltinamasis konfliktuodavo su nužudytąja, nes ji norėjo jį iškraustyti, jam priekaištaudavo.
Be to, policijos pareigūnė, kuri atvyko į įvykio vietą, parodė, kad kaltinamasis neklausiamas iš karto jai pasakė, kad jis turi įtarimą, jog tėvai iš vakaro susipyko, ir kad tėvas galėjo kažką padaryti mamai. Visos šios aplinkybės sukėlė teismui pagrįstų įtarimų netikėti kaltinamojo versija.
Kaltinamasis bandė apkalbėti savo tėvą.
Kaltinamojo kaltę patvirtino ta aplinkybė, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme jam buvo siūlyta atlikti tyrimą poligrafu, tačiau jis jo atsisakė, o seseriai tvirtino, jog jam tyrimas poligrafu buvo atliktas.
Kad M.Volkovas siekė suklaidinti teismą ir pateikti netikrus įrodymus, liudijančius ne jo kaltę, o jo tėvo kaltę, patvirtino ir ta aplinkybė, kad po motinos nužudymo prabėgus 1,5 metų, tvarkydamas tėvų namus, jis kambaryje rado tėvo kruvinus drabužius. Kaltinamasis dėl to kvietė policijos pareigūnus, kurie atliko įvykio vietos apžiūrą, jos metu paėmė minėtus drabužius.
Teismui pavedus prokurorui patikrinti, ar ant pateiktų rūbų yra žmogaus kraujo, buvo pateikta ekspertų išvada, kad ant rastų ir pateiktų rūbų žmogaus kraujo nerasta.
Byloje nebuvo surinkta duomenų, kad ant tėvo kūno ar drabužių būtų rasta nusikaltimo pėdsakų. Priešingai, būtent kaltinamajam buvo nustatyti sužalojimai, padaryti galimai įvykio dieną.
Be to, specialisto išvadoje konstatuota, jog vienas rankos piršto pėdsakas, išryškėjęs ant maišelio, kuriuo buvo apvyniota nusikaltimo įrankio – kirvio rankena, tinkamas asmeniui identifikuoti ir šis piršto pėdsakas yra paliktas būtent kaltinamojo.
Skyrė 13 metų kalėti
Visuma nuosprendyje aptartų ir posėdžių metu ištirtų įrodymų leido teisėjų kolegijai padaryti neginčijamą išvadą, kad ne tėvas (kuris mirė bylos nagrinėjimo metu) ar koks kitas asmuo, o būtent M.Volkovas kaltinime nurodytu laiku įvykio vietoje rastu kirviu padarė savo motinai mirtį sukėlusius sužalojimus.
Spręsdamas dėl bausmių kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir skyrė subendrintą 13-ikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.