 |
| Wikimedia Commons/Justės nuotr./Balbieriškio bažnyčia |
Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, apie 3.40 val. gautas pranešimas apie tai, kad Balbieriškio miestelyje (Prienų r.) dega bažnyčia.
Į įvykio vietą išsiųstos itin gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje redakcija sužinojo, kad gesinti šio gaisro iš karto išsiųsta net 11 autocisternų, du autokeltuvai, štabo automobilis.
Gelbėtojams atvykus, bažnyčia degė viską naikinančia atvira liepsna. Apie 5.30 val. bažnyčios sienos neišlaikė ir pradėjo griūti.
Ugnis bažnyčią visiškai sunaikino. Gelbėtojai nuo liepsnos apsaugojo penkis greta esančius pastatus.
Papildyta 7.53 val.: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente redakciją informavo, kad apie 7.13 val. gaisras buvo lokalizuotas, ugnis nebeplito. Tačiau gaisras iki galo dar neužgesintas.
„Bažnyčia sudegė“, – konstatuoja ugniagesiai.
Gesinant gaisrą medikų pagalbos prireikė dviem gelbėtojams. Pamainos vadas dėl didelio karščio pasijuto blogai. Juo turėjo rūpintis greitosios pagalbos medikai.
Dar vienas ugniagesys apdegė ranką. Ir juo rūpinosi greitosios pagalbos medikai.
Papildyta 9.53 val.: Ugniagesiai praneša, kad gaisras visiškai užgesintas apie 8.30 val. Iš bažnyčios liko tik degėsių krūva.
Pasak gelbėtojų, jie pranešimą gavo per daug vėlai, todėl pastato išgelbėti jau nepavyko.
Gaisro priežastys kol kas nežinomos. Jas turėtų nustatyti iš Vilniaus atvykę ugniagesių ekspertai. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Šis objektas ne kartą buvo tikrintas, buvo aiškinta, ką reikia būtinai padaryti, nežinau, ar tai sąlygojo šitą gaisrą. Mes aktyviai bendraujame su dvasininkais. Bažnyčių pas mus yra daug. Signalizacijos kainuoja nemažai, ne visos bažnyčios sugeba tai gali padaryti. Šios bažnyčios gaisras, matyt, pastūmės, susitikinėti su aukštesniąja dvasininkija, ieškoti būdų, priemonių. Matote, į metus po dvi-tris bažnyčia dega. Kai kurios priklauso Kultūros paveldui, be to, kaimas lieka be bažnyčios – dvasingumo simbolio“, – agentūrai BNS jau užgesinus gaisrą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis
Papildyta 11.48 val. Balbieriškio miestelio bendruomenės pirmininkas Saulius Narūnas „Laisvajai bangai“ apie bažnyčios gaisrą sakė, kad tai buvo tarsi kažku artimo netektis: „Ta bažnyčia buvo mums kaip miestelio simbolis – tiesiog įvažiuojant į miestelį visą laiką matai, išvažiuojant lyg ir su ja atsisveikini… Toks sukrėtimas – net nesupranti savyje, kas darosi…”
Bendruomenės pirmininkas įsitikinęs, kad Balbieriškis neliks be maldos namų. Jo teigimu, bus atidaryta sąskaita paramai gauti iš organizacijų ir pavienių asmenų. „Vien tik savo jėgomis neatstatysime, bet yra geranoriškų žmonių, kurie tikrai padės mums“, – sakė Saulius Narūnas.
Papildyta 12.00 val. Sudegus Balbieriškio bažnyčiai, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija (PEGSĮA) pareiškė, kad būtina iš esmės pakeisti medinių maldos namų priešgaisrinę būklę.
„Vyriausybė turi apsispręsti ir sukurti solidžią valstybinę medinių bažnyčių priešgaisrinės būklės gerinimo programą. Balbieriškio bažnyčioje nebuvo nei dūmų, nei ugnies aptikimo prietaisų, elektros instaliacija sena ir netvarkinga. Deja, tai būdinga žymiai daliai senųjų provincijos bažnyčių“, – sako PEGSĮA prezidentas Almantas Indriliūnas.
Pasak jo, Kultūros paveldo departamentas yra surinkęs informaciją apie priešgaisrinę būklę visose Lietuvos medinėse bažnyčiose, tačiau negirdėti, kad Vyriausybei tai pateiktų kaip pirmaeilį medinio architektūros paveldo gelbėjimo uždavinį.
„Nieko nedarant, padėtis tik blogės, o naujų kultūrinių ir dvasinių praradimų tikimybė didės. Valdžios institucijos turi ne tik fiksuoti blogą priešgaisrinę medinių kultūros paveldo objektų būklę, bet ir imti ją keisti“, – sako A. Indriliūnas.
Pirmoji Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia pastatyta apie 1520 m. Bažnyčia kelis kartus buvo perstatyta, o 1871 m. joje pradėta giedoti ir pamokslai sakyti lietuviškai. Pagal inžinieriaus Bronislovo Žochovskio projektą 1884–1888 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.
1944 m. bažnyčia gerokai nukentėjo dėl karo veiksmų. 1956 m. ji remontuota, pakeistos bokštų sijos.
Pastaruoju metu bent keliose bažnyčiose kilo gaisrai. Praėjusiais metais degė Kulautuvos ir Paštuvos bažnyčios. Šių metų liepos pabaigoje užsidegė Butrimonių kaimo bažnyčia.
