„Narkotikų kelio“ pirmojoje dalyje pasakojome, kad Australijos federalinė policija sulaikė iš Lietuvos atkeliavusią granito skulptūrų siuntą, kurioje buvo paslėpta daugiau nei 27 kilogramai amfetamino miltelių.
Pareigūnai suėmė jauną klaipėdietį Atą. Jis prisipažino dėl narkotikų kontrabandos, bet tikino, kad buvo priverstas imtis nešvaraus darbo.
Kriminalistai pradėjo sekti lietuvišku narkotikų keliu, kurio viename gale stovėjo klaipėdietis Rokas Karpavičius, o kitame – Oklande veikusios organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis Ronaldas Terrence'as Brownas.
Antrojoje straipsnių ciklo dalyje – pasakojimas apie tai, kas iš Lietuvos siuntė krovinius su kvaišalais, kas juos pasiimdavo Naujojoje Zelandijoje ir kaip keliavo nešvarūs pinigai.
Bedarbio pašalpa ir milijonai už narkotikus
2006 metų pavasaris. Klaipėdoje telekomunikacijų bendrovės konsultantas Atas T. jau buvo pažįstamas su vyruku, kuris per Naujųjų metų vakarėlį pavaišino kokainu, o vėliau pareikalavo keliauti į Australiją. Tačiau tuo metu pagrindinis veiksmas vyko kitur.
Tų pačių metų kovo 13 dieną į Naujosios Zelandijos miestą Oklandą atskrido „Malaysia Airlines“ lėktuvas, reiso numeris MH131. Kelionės dokumentuose pažymėta, kad orlaivio bagaže gulėjo krovinys, pavadintas „Granito dirbiniai“. Jo svoris – 584 kilogramai, deklaruota vertė – 1,8 tūkst. eurų, siuntėjas – Lietuvoje registruota siuntų pervežimo bendrovė (įmonė nėra susijusi su narkotikų kontrabanda, todėl jos pavadinimo neskelbiame).
Krovinį į Naująją Zelandiją importavo Lamondas Phillipas Gosdenas, kurio gyvenamoji vieta nurodyta Oklande. Muitininkams vyras pateikė Didžiojoje Britanijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Siunta buvo nugabenta į „Greenfreight Shipping“ sandėlį Oklando oro uoste ir ten gulėjo kelis mėnesius.
2006 metų gruodžio 16 dieną krovinį pasiėmė kitas žmogus – Benas Karaka. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai išgalvotas vardas. Juo dengėsi 1942 metais gimęs Naujosios Zelandijos pilietis Rupene'as Paerata Ernestas Karaka, susijęs su įtakingu Naujosios Zelandijos narkotikų sindikatu.
Šiai grupuotei vadovavo 1945 metais gimęs Naujosios Zelandijos pilietis R.Brownas.
Oficialiai jis buvo bedarbis ir dvidešimt metų gaudavo valstybės pašalpą. Iš tikrųjų R.Brownas gyveno prabangiai: jo šeimos namai Oklande buvo verti apie 885 tūkst. eurų, vyras turėjo 2007 metų laidos „Porsche GT3“ ir dar penkis automobilius, kurių bendra vertė apie 300 tūkst. eurų. Jam faktiškai priklausė Oklando mieste esantis biliardo baras „K Road Ballroom / Pull Lounge Bar“, kuriame dirbo dalis narkotikų sindikato narių.
Būtent R.Browno žmonės pasiėmė kitus granito krovinius, atkeliavusius iš Lietuvos į Naująją Zelandiją.
Granito krovinius atsiimdavo grupuotės nariai
2006 metų gruodžio 9 dieną į Oklando oro uostą atskrido lėktuvas iš Turkijos, skrydžio numeris TG989. Registracijos dokumentuose nurodyta, kad jame gulėjo 711 kilogramų sveriantis granito krovinys, kurio deklaruota vertė – apie 2,8 tūkst. eurų, o siuntėjas – ta pati Lietuvos bendrovė.
Pastarąją siuntą į Naująją Zelandiją importavo Jamie Helena Topia, gyvenanti Oklande. Policijos pareigūnai vėliau išsiaiškino, kad ši moteris susijusi su tuo pačiu narkotikų sindikato lyderiu R.Brownu.
Krovinys taip pat buvo nuvežtas į „Greenfreight Shipping“ sandėlį. Iš ten siuntą pasiėmė nenustatytas asmuo – Naujosios Zelandijos muitinės dokumentuose išlikęs įrašas buvo neįskaitomas. Tačiau vėliau krovinio pervežimu rūpinosi jau minėta J.Topia ir kroatas Silvio Blazevičius, taip pat siejamas su R.Browno narkotikų sindikatu.
Tada Naujosios Zelandijos policija dar neturėjo duomenų apie narkotikų kontrabandą, todėl siuntos nebuvo patikrintos. Granito kroviniai iš Lietuvos ir toliau keliavo į Okeaniją.
2007 metų birželio 23 dieną į Naujosios Zelandijos uostamiestį Taurangą atplaukė krovininis laivas „Cape Martin“. Registracijos dokumentuose rašoma, kad šešių metrų aukščio konteineryje SUDU1633430 gulėjo krovinys „Pjaustyti granito dirbiniai“. Jo deklaruota vertė – apie 1,7 tūkst. eurų, siuntėjas – Nerijus Kazlauskas, gyvenantis Raseinių Taikos gatvėje.
Naujosios Zelandijos muitinės dokumentuose pažymėta, kad krovinys buvo adresuotas Oklande gyvenančiam Pero Dorotich, bet iš sandėlio jį paėmė siuntų pervežimo bendrovė ir pristatė nenustatytam asmeniui.
Po pusmečio, 2007 metų gruodžio 11 dieną, į Oklando miestą atskrido Singapūro oro linijų lėktuvas, skrydžio numeris SQ281. Bagaže gulėjo 828 kilogramų sveriantis krovinys „Autentiškos skulptūros“. Deklaruota vertė – apie 2,7 tūkst. eurų. Siuntėjas buvo tas pats N.Kazlauskas, bet tąkart gyvenamoji vieta nurodyta Raseinių Maironio gatvė.
Ketvirtasis krovinys buvo skirtas tam pačiam P.Dorotich, bet 2007 metų gruodžio 21 dieną jį pristatė asmeniui, pasirašiusiam „Silvio“ vardu. Pastarojo tapatybė nebuvo nustatyta, bet vėlesni įvykiai rodo, kad tai galėjo būti su R.Browno narkotikų sindikatu susijęs kroatas S.Blazevičius.
Visų siuntų užsakovas – tas pats lietuvis
Per dvejus metus iš Lietuvos į Naująją Zelandiją atkeliavo 4 granito kroviniai. Nors 2 iš jų atgabeno pasamdyta siuntų pervežimo bendrovė, bet 15min išsiaiškino, kad visais atvejais užsakovas buvo tas pats asmuo – 1976 metais gimęs Lietuvos pilietis N.Kazlauskas.
2001 metų lapkritį Šiaulių apygardos teismas šį vyrą su dviem bendrininkais nuteisė už automobilių vagystes ir turto prievartavimą. Buvo įtariama, kad gauja pavogė 35 mašinas ir iš jų savininkų reikalavo išpirkos. Prokurorai įrodė ne visus nusikaltimus, nes dalis nukentėjusių žmonių nesutiko bendradarbiauti su policija. Tačiau įkalčių pakako, kad N.Kazlauskas būtų nuteistas kalėti 7 metus ir 6 mėnesius sustiprinto režimo darbų kolonijoje.
15min išsiaiškino, kad 2006–2008 metais N.Kazlauskas savo vardu Lietuvos bendrovėse užsakė 6 granito siuntų nugabenimą į Okeaniją: 4 nukeliavo į Naująją Zelandiją, o dar 2 – į Australiją.
Paskutinį lietuvio užsakytą krovinį 2008 metų sausį sulaikė ir patikrino Sidnėjaus policijos pareigūnai. Kaip jau rašėme pirmojoje dalyje, granito skulptūroje kriminalistai rado daugiau nei 27 kilogramus amfetamino.
N.Kazlauskas taip ir nebuvo pagautas Naujosios Zelandijos teisėsaugos. 15min neturi duomenų, ar Lietuvos policija vykdė tyrimą dėl jo užsakytų krovinių.
Granitą saugojo verslo parke
Svarbus klausimas: kas nutiko su granitu, kuris 2006 ir 2007 metais buvo importuotas į Naująją Zelandiją?
Šios šalies kriminalistų tyrimas parodė, kad kroviniai buvo nugabenti į verslo kompleksą „Southpark“, esantį Oklando miesto Hugo Johnstono gatvėje. Ten jie buvo saugomi kelis mėnesius. Tuo rūpinosi R.Browno narkotikų sindikato nariai.
Bendrovės „Southpark“ vadybininkas patvirtino, kad bloką „J“ maždaug už 3,3 tūkst. eurų per mėnesį išsinuomojo Kerry Claydonas. Kriminalistai išsiaiškino, kad po šiuo netikru vardu slėpėsi Naujosios Zelandijos pilietis Johnas Halsteadas, siejamas su R.Browno grupuote.
Tas pats „Southpark“ vadybininkas pasakojo, kad po sutarties pasirašymo krovinių saugojimu rūpinosi jau kiti asmenys – kroatas S.Blazevičius ir 1961 metais gimęs Naujosios Zelandijos pilietis Zvonka Dzomba. Jie grynais mokėdavo už bloko „J“ nuomą. Abu šie asmenys buvo artimai susiję su narkotikų sindikato lyderiu R.Brownu.
Taigi, nors Naujosios Zelandijos policija laiku nepatikrino iš Lietuvos įvežtų granito siuntų, tačiau buvo rimtų argumentų susieti krovinius su narkotikų kontrabanda.
Pagrindiniu įrodymu tapo kitas įvykis.
Išplauti pinigus padėjo futbolininkas
2007 metų rugpjūčio 30 dieną į Naująją Zelandiją atvyko tauragiškis Martynas Cikas. Oklando oro uoste muitininkams jis pateikė pasą, kuriame buvo įrašytas jo brolio Edmundo vardas. Pareigūnai to nepastebėjo, todėl leido vyrui patekti į šalį.
Tuo metu M.Cikas buvo ką tik baigęs futbolininko karjerą. Praeityje jis profesionaliai žaidė Tauragės, Klaipėdos, Šilutės, Kauno klubuose. 1997–1998 metais saugas atstovavo nacionalinei rinktinei, kurioje sužaidė trejas rungtynes, įvarčių nepelnė.
Taip pat 2005 metais M.Cikas vadovavo Klaipėdoje registruotai bendrovei „Klarksonas“. Pagal viešus įrašus galima suprasti, kad įmonės akcininkai taip pat buvo susiję su futbolu.
M.Ciko brolis Edmundas, kurio vardas įrašytas muitininkams pateiktame pase, nebuvo susijęs su narkotikų verslu. Bent jau nėra apie tai liudijančių duomenų. Tačiau E.Cikas savo „Facebook“ profilyje pasidalijo savo vestuvių nuotrauka, kurioje tarp šventės dalyvių matyti jo brolis futbolininkas ir klaipėdietis R.Karpavičius – narkotikų kontrabandos organizatorius.
Praėjus kelioms savaitėms po M.Ciko atvykimo, 2007 metų rugsėjo 13 dieną, į Oklandą atskrido tauragiškio mergina Irina Mejeraitė, vėliau tapusi jo žmona.
Ką lietuviai veikė Naujoje Zelandijoje? Kriminalistų surinkti duomenis parodė, kad per tą laiką jie iš organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderio R.Browno paėmė pinigus, skirtus atsiskaityti su R.Karpavičiumi už narkotikus, ir pervedė juos į skirtingų žmonių bei įmonių sąskaitas.
Atlikdama finansines operacijas I.Mejeraitė naudojo tikrą savo pasą, o jos vaikinas M.Cikas – suklastotą dokumentą, kuriame jo vardas ir pavardė buvo „Erlandas Valentinavičius“. Vėliau šį pasą kriminalistai rado seife, kuriuo naudojosi 1977 metais gimusi Naujosios Zelandijos pilietė Kellie Sheree Simanu. Pastaroji dirbo administratore narkotikų sindikato lyderiui R.Brownui priklausančiame bare „Pull Lounge Bar“.
Per policijos tyrimą nustatyta, kad būtent K.Simanu rūpinosi nešvarių pinigų perdavimu R.Karpavičiui.
Abu lietuviai iš Naujosios Zelandijos išvyko 2007 metų spalio 29 dieną. Tačiau po mėnesio, lapkričio 23 dieną, I.Mejeraitė sugrįžo. Tąkart ji naudojosi suklastotu pasu, kuriame jos vardas ir pavardė buvo „Edita Tarasevičiūtė“. Šis netikras dokumentas taip pat buvo rastas pas R.Browno administratorę K.Simanu.
Antrą kartą iš Naujosios Zelandijos lietuvė I.Mejeraitė išvyko 2007 metų gruodžio 17 dieną.
Nustatyta, kad per keliones abu lietuviai iš narkotikų sindikato lyderio R.Browno gavo apie 823 tūkst. eurų grynais.
Narkotikai – „Hario Poterio“ knygoje
Nešvarus biznis sekėsi, todėl kontrabandos organizatoriai R.Karpavičius ir R.Brownas kūrė naujus planus. Kriminalistai nustatė, kad tuo laikotarpiu jie bendraudavo telefonu, vaizdo skambučių programėle „iChat“, susirašinėdavo saugiu elektroniniu paštu.
2008 metų vasarį, iškart po to, kai Australijos federalinė policija sulaikė granito skulptūrų krovinį su amfetaminu, R.Brownas išvyko į Ispaniją. Keliaudamas vyras naudojosi suklastotu pasu, kuriame jo vardas ir pavardė buvo „Richardas Charles'as Gunnas“.
Maždaug tuo metu Ispanijoje buvo įstrigęs R.Karpavičius. Jis ir keli Airijos piliečiai buvo įtariami bandymu išplauti apie 360 tūkst. eurų. Lietuvis buvo sulaikytas, bet sumokėjo užstatą, atidavė savo pasą, pasirašė pasižadėjimą neišvykt iš šalies, todėl dienas leido laisvėje.
Naujosios Zelandijos policija įtarė, kad narkotikų kelio organizatoriai susitiko Ispanijoje aptarti nešvaraus biznio planų. Nėra duomenų, apie ką tiksliai kalbėjo R.Karpavičius ir R.Brownas. Tačiau po kelių mėnesių nutiko neįprastas dalykas.
2008 balandžio 25 dieną Naujosios Zelandijos kriminalistai patikrino iš Ispanijos atsiųstą paketą, adresuotą R.Karakai. Tai tas pats vyras, kuris iš Oklando oro uoste esančio „Greenfreight Shipping“ sandėlio pasiėmė pirmąją granito siuntą.
Šį kartą pakete buvo ispaniška knyga „Haris Poteris ir Fenikso brolija“. Joje tarp puslapių gulėjo 35 narkotiko LSD tabletės. Ant knygos tyrėjai aptiko R.Karpavičiaus pirštų atspaudus.
Pareigūnai nusprendė kol kas neliesti paketo, todėl 2008 metų balandžio 29 dieną jis buvo pristatytas R.Karakai. Grupuotės lyderis R.Brownas turėjo žinių apie kriminalistų vykdomą operaciją, todėl įspėjo savo bendrą R.Karaką. Šis grąžino knygą siuntų pervežimo bendrovei teigdamas, kad paketas skirtas ne jam.
Nepaisant to, nusikaltėliai suprato, kad jų naudojami metodai tapo nesaugūs. Jie nusprendė dar kartą susitikti Ispanijoje ir aptarti naują kontrabandą narkotikų keliu.
Trečiąją dalį skaitykite čia
Jeigu norite gauti asmeninį pranešimą apie naują šio pasakojimo dalį, 15min mobiliojoje programėlėje galite užsiprenumeruoti žymę „Narkotikų kelias“.
Šis straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Naujosios Zelandijos naujienų portalo nzherald.co.nz tiriamosios žurnalistikos skyriumi. Tekste gausiai naudojama Naujosios Zelandijos policijos medžiaga apie operaciją „Keyboard“. Dalis informacijos gauta iš R.Karpavičiaus gynybos argumentų teisme. Duomenys apie M.Ciko futbolininko karjerą surinkti iš viešų šaltinių, o informaciją apie jo vadovavimą įmonei „Klarksonas“ – iš Registrų centro duomenų bazės. Su pačiu M.Ciku susisiekti nepavyko. Informacija apie N.Kazlausko vardu užsakytus krovinius gauta iš šaltinių siuntų pervežimo srityje. Duomenys apie jo kriminalinę praeitį surinkti iš viešų šaltinių.
