„Po Paryžiaus ir Briuselio teroro išpuolių suaktyvėjo Europos teisėsaugos institucijų keitimasis slapta informacija. Buvome nemaloniai nustebinti, nes tada aiškiai pamatėme, kad per Lietuvą keliauja asmenys, kurie siejami su teroristais“, – 15min pasakojo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Jis teigė, kad buvo identifikuoti asmenys, įtraukti į teroristų sąrašus, jiems padedantys arba įtariami ryšiais su jais.
„Pabrėžiu, kad jie nebūtinai yra teroristai, bet jie patenka į rizikos grupę“, – kalbėjo E.Šileris.
Paklaustas, kiek tokių žmonių keliauja per Lietuvą, pareigūnas sakė: „Šimtai per metus.“
Tai nustatyti padėjo ne tik Europos šalių žvalgybinė informacija, bet ir vadinamoji keleivių duomenų registracijos sistema, kurią diegia Lietuvos policija. Virtualus įrankis dar nėra paleistas, tačiau testavimai parodė, kad per šalį išties keliauja trečiųjų šalių piliečiai, patenkantys į rizikos grupę.
Nežinojo apie trečiųjų šalių piliečius
Prieš kelerius metus Europos valstybių teisėsauga pradėjo ieškoti būdų, kaip identifikuoti į Šengeno zoną atvykstančius trečiųjų šalių piliečius, susijusius su tarptautiniu terorizmu. Iki šiol nebuvo bendros sistemos, kuri leistų įvertinti riziką.
„Paprastai kalbant, į Lietuvą atkeliavusį trečiosios šalies pilietį mes pamatydavome tik tada, kai jis atsistodavo prieš pasienietį ir paduodavo savo pasą. Pareigūnas per pusę minutės turėdavo priimti sprendimą, ar įleisti tą asmenį į šalį. Rizikos vertinimo kriterijus buvo vienintelis – arba jis yra ieškomas teisėsaugos, arba ne“, – 15min pasakojo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininkas Darius Žvironas.
Situacija pradėjo keistis, kai Senajame žemyne padaugėjo teroro išpuolių. Išryškėjo tendencija, kad teroristinės organizacijos verbuoja jaunus europiečius, apmoko juos savo kontroliuojamose teritorijose ir siunčia atgal į Europos didmiesčius.
2014 metais Europos Komisijos finansuojamoje programoje ISEC buvo numatytos lėšos keleivių duomenų registracijos sistemoms kurti. Lietuvos policija pateikė paraišką ir gavo apie 1 mln. eurų šiam projektui.
„Jau kitų metų sausį Lietuva gaus su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais siejamų asmenų duomenis“, – kalbėjo generalinio policijos komisaro pavaduotojas E.Šileris.
Nustebino testavimo rezultatai
Keleivių registracijos sistema, tai – virtualus įrankis, kuris apdoroja į Lietuvą atvykstančių trečiųjų šalių piliečių duomenis.
Jeigu sistema atranda rizikos požymių, pareigūnai gauna signalą ir gali atidžiau patikrinti informaciją apie žmogų. Tokių požymių gali būti įvairių: neteisingai įvesti asmens duomenys, skrydžio maršrutas, bilieto apmokėjimo būdas, į teisėsaugos akiratį patekęs kelionės operatorius ir panašiai.
Pareigūnai maždaug mėnesį analizavo duomenis apie oro linijų bendrovės „Wizzair“ keleivius iš trečiųjų šalių. „Buvome nustebę, kiek gavome signalų apie galimą riziką“, – sakė E.Šileris.
„Jeigu žmogus perka lėktuvo bilietą į Lietuvą arba skrydžiui per Lietuvą, mes iškart sužinome, kad jis atvyksta. Kiekvienoje kelionės stadijoje duomenys būna atnaujinami“, – sakė E.Šileris.
Jau buvo atlikti sistemos bandymai. Pareigūnai maždaug mėnesį analizavo duomenis apie oro linijų bendrovės „Wizzair“ keleivius iš trečiųjų šalių.
„Buvome nustebę, kiek gavome signalų apie galimą riziką“, – sakė E.Šileris.
Prie sistemos bus prijungta Lietuvos policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Kiekviena iš institucijų nurodys, kokie požymiai jiems yra svarbūs ir kokiais atvejais reikia įspėjančio signalo.
Pagal pareigūnų skaičiavimus, į Lietuvos oro uostus per metus atvyksta apie 4 milijonai trečiųjų šalių piliečių.
Pakeitė darbą su informatoriais
Šis projektas buvo vienas iš kelių, kuriems Lietuvos policija gavo pinigų iš Europos Komisijos programos ISEC. Pavyzdžiui, kriminalinė policija sukūrė naują modelį, kaip dirbti su slaptais bendradarbiais.
„Anksčiau kiekvienas policijos komisariatas turėjo savo agentūrą, kuri teikdavo kriminalinės žvalgybos informaciją. Tai sovietinis modelis, kuris buvo neefektyvus, todėl mes jį pakeitėme, – 15min sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Rolandas Kiškis. – Buvo sukurti specializuoti padaliniai, kurie užsiima tik bendravimu su slaptais bendradarbiais. Dabar informatorių mes turime mažiau, bet informacijos yra gerokai daugiau ir ji kokybiškesnė.“
Pavyzdžiui, Vilniaus pareigūnai sužino, kad konkrečiame miesto rajone atsirado narkotikų platinimo taškas. Su žvalgybine agentūra dirbantys kriminalistai gali taip organizuoti slaptųjų bendradarbių veiklą, kad gautų informaciją būtent apie tą teritoriją.
„Senasis modelis buvo toks, kad mes gaudavome daug informacijos apie viską. Dabar galime kryptingai sukoncentruoti savo pajėgumus ir rinkti būtent tokią žvalgybinę informaciją, kokios mums reikia“, – pasakojo R.Kiškis.
Idėjai įgyvendinti buvo skirta apie 262 tūkst. eurų iš programos ISEC. Už šiuos pinigus 75 kriminalistai buvo mokomi dirbti su slaptais bendradarbiais ir žvalgybine informacija.
„Projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos, todėl mes perėmėme jų gerąją patirtį“, – pasakojo Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos direktorius Tomas Bikmanas.
Siūlo civilinę konfiskaciją
Šiemet Lietuvos policija įgyvendino projektą, kuris susijęs su daug diskusijų keliančiu Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu. Už programos ISEC lėšas buvo sukurta metodika, kaip iš pirminės žvalgybinės informacijos nustatyti grupuočių pavojingumo lygį.
„Lietuvoje turime 20 grupuočių. Kaip atskirti, kuri pavojingiausia ir kuriai šiuo metu reikia daugiausia dėmesio? Mes perėmėm gerąją praktiką iš Europolo, vokiečių, skandinavų ir sukūrėme savo pareigūnams paprastą metodiką, kaip galima nustatyti prioritetus tokiuose tyrimuose“, – pasakojo generalinio policijos komisaro pavaduotojas E.Šileris.
Jis teigė, jog šios metodikos atsiradimas nulėmė, kad buvo sukurtas naujas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektas.
Daugiausia diskusijų kelianti jo dalis yra vadinamoji civilinė konfiskacija. Jeigu teisėsaugai kyla pagrįstų abejonių dėl galimo neteisėto praturtėjimo, tai įtariamasis pats privalo įrodyti, kad turtą įgijo teisėtai.
Pagal Baudžiamosios teisės principus, žmogus neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Jeigu būtų priimtas mūsų siūlomas įstatymo projektas, tai įtariamasis turėtų įrodyti, kad turtą gavo teisėtai. Jeigu jis to įrodyti negalėtų, tai turtas būtų konfiskuojamas, bet baudžiamoji byla nebūtų keliama, – aiškino E.Šileris.
Pavyzdžiui, E.Šileris pasakojo apie tikrą situaciją. Su narkotikų verslu siejama moteris turi maždaug 1 mln. eurų vertės butą Kaune, tačiau oficialiai ji niekada nėra gavusi jokių pajamų. Per teismus moteris pateikė tris skirtingas versijas apie turto kilmę, tačiau pareigūnai visas paneigė. Įtariamoji sugalvojo ketvirtąją versiją ir teismai tęsiasi toliau, nes pareigūnai turi paneigti įtariamosios teiginius.
„Pagal Baudžiamosios teisės principus, žmogus neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Jeigu būtų priimtas mūsų siūlomas įstatymo projektas, tai įtariamasis turėtų įrodyti, kad turtą gavo teisėtai. Jeigu jis to įrodyti negalėtų, tai turtas būtų konfiskuojamas, bet baudžiamoji byla nebūtų keliama“, – aiškino E.Šileris.
Pareigūnas teigė, kad toks įstatymas padėtų susilpninti organizuotas nusikalstamas grupuotes.
„Septynerius metus dirbau su narkotikų bylomis ir žinau, kad nusikaltėliams nėra baisus narkotikų konfiskavimas. Daug didesnę žalą jiems padaro pinigų netekimas. Praktika rodo, kad tai gali labai smarkiai sumažinti organizuotų nusikaltimų skaičių šalyje“, – kalbėjo E.Šileris.
Mokosi atpažinti sintetinius narkotikus
Šiuo metu Lietuvos policija įgyvendina projektą, pagal kurį 400 pareigūnų mokosi naujausių žinių apie sintetinius narkotikus.
„Narkotikų vartojimo kultūra labai keičiasi. Heroinas, kokainas ir kiti tradiciniai narkotikai lieka kažkur nuošalyje. Rinkoje atsiranda vis daugiau sintetinių narkotikų, jie labai greitai vystosi, todėl ne tik policija, bet ir gydytojai negali jų ištirti. Tiesiog medžiagos nėra iki galo ištirtos, nėra vadinamojo standarto“, – kalbėjo T.Bikmanas.
Projekte dalyvaujantys pareigūnai mokomi, kaip atpažinti tokius narkotikus, į kokias detales atkreipti dėmesį, kaip įforminti įkalčius.
Maždaug 400 pareigūnų išėjo reikalingus mokymus apie naujus sintetinius narkotikus. Tuo pačiu metu jie buvo mokomi pildyti procesinius dokumentus, o tai susisieja su mūsų vykdomu viešosios ir kriminalinės policijos sujungimu, – sakė E.Šileris.
„Mums tai buvo dviguba nauda. Maždaug 400 pareigūnų išėjo reikalingus mokymus apie naujus sintetinius narkotikus. Tuo pačiu metu jie buvo mokomi pildyti procesinius dokumentus, o tai susisieja su mūsų vykdomu viešosios ir kriminalinės policijos sujungimu“, – sakė E.Šileris.
Šiam projektui buvo skirta 300 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos specialiosios programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“.
„Mums šitie projektai buvo labai gera investicija, nes padarėme reikalingus darbus ir sutaupėme lėšų. Šimtai pareigūnų dalyvavo labai svarbiuose mokymuose, buvo sukurti reikalingi žvalgybos įrankiai, užmezgėme ryšius su tarptautiniais partneriais, – kalbėjo E.Šileris. – Kartu tai buvo pareigūnų motyvavimo priemonė, nes visi projektuose dalyvavę žmonės gavo papildomą užmokestį.“
Iš viso Lietuvos policija per pastaruosius metus įgyvendino 12 tarptautinių projektų, kuriuos didžiąja dalimi finansavo Europos institucijos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos nusikaltėliai paaugliams pardavinėja „purkštą žolę“, kuri gali nužudyti
