Moteriai skirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Kartu jai skirti ir įpareigojimai – nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamoji privalės šešis mėnesius lankytis pas psichologą ir tiek pat laiko dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Be to, per vienus metus ji turės neatlygintinai išdirbti 150 valandų įstaigose, kurios rūpinasi pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismas taip pat įpareigojo kaltinamąją laisvės apribojimo laikotarpiu susirasti darbą arba jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Nukentėjusiam kūdikiui teismas iš kaltinamosios priteisė 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Teismas nustatė, kad jauna mama, norėdama atsikratyti savo naujagimio, paliko jį netoli savo namų esančio daugiabučio laiptinėje ir taip tyčia sunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Kaip jau buvo pranešta viešoje erdvėje, laiptinėje ant grindų paliktą į ryšulį suvyniotą kūdikį rado namo gyventojas. Naujagimiui ligoninėje buvo nustatytas bendras kūno atvėsimas, sukėlęs gyvybei pavojingą būseną.
Nukentėjusiuoju byloje pripažinus mažametį asmenį ir siekiant užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą, byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – moteris prisipažino kalta dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Teismas taip pat rėmėsi socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, kad kaltinamoji supranta poreikį laikytis visuotinai pripažintų vertybių, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika žema.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaltinamoji noriai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nuosekliai lanko psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus, bando kurti ryšį su vaiku, kas mėnesį perveda pinigus jo išlaikymui.
Šios ir visos kitos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia manyti, kad teisingumą įgyvendinti šiuo atveju galima paskyrus švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas. Teismas pažymėjo, kad kaltinamajai paskyrus net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri numatyta už sunkų sveikatos sutrikdymą, tai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.
„Įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos pavojingumą, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos galimybes, atsižvelgęs į bausmės paskirtį bei kitas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamosios neizoliavus nuo visuomenės, o taikant probaciją“ – sakė bylą nagrinėjusi teisėja Jolanta Raščiuvienė.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
