15min.lt apžvelgia svarbiausias praėjusių metų kriminalinio pasaulio tendencijas ir pateikia spėjimus, kam šiemet Lietuvos kriminalistai turės skirti daugiausiai dėmesio.
Didžiausias galvos skausmas bus įtakingiausios organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios bando ir legalizuotis, ir smarkiai išplėsti šešėlinės veiklos sritis – nuo naujų rūšių narkotikų iki kibernetinių nusikaltimų.
Šios prognozės sudarytos konsultuojantis su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais. Pateikta statistika apima vienuolika 2014 metų mėnesių.
1. Nusikaltėlių gaujos bando legalizuotis ir gauti ES paramą
Didžiausią grėsmę valstybės ir piliečių saugumui kelia organizuotų nusikalstamų gaujų nariai. Jau kelerius metus stebima tendencija, kad tokie nusikaltėliai bando savo šešėlinius verslus perkelti į užsienį, o taip pat – legalizuotis ir investuoti į verslus. Net bando įsisavinti ES pinigus. Stiprios grupuotės investuoja į savisaugą, todėl naudojasi pažangiausiomis technologijomis.
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad organizuotų nusikaltėlių veiklos sritys išlieka tos pačios – prekyba narkotikais, ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai.
Kai kurios grupuotės gali būti susijusios ir su kitais nusikaltimais, pavyzdžiui, plėšimais, vagystėmis, turto prievartavimu. Tai priklauso nuo šešėlinės organizacijos struktūros.
Pavojingiausios grupuotės veikia Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Tačiau toks geografinis apibrėžimas tinka tik iš dalies – šiuose miestuose koncentruojasi stiprių, tarptautinio lygio organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, tačiau nusikaltimus atlieka visoje Europoje.
Organizuotų nusikalstamų grupuočių neteisėta veikla vykdoma tiek ES šalyse, tiek Rytuose. Vieni nariai gali daryti nusikaltimus Ispanijoje, vogti Norvegijoje, kiti – organizuoti narkotikų platinimo tinklą Vokietijoje, Islandijoje, dar kiti – gaminti ir plauti netikrus pinigus, formuoti prostitučių tinklus.
Kiek organizuotų nusikalstamų grupuočių veikia Lietuvoje? Kriminalinės žvalgybos pareigūnai šios informacijos neatskleidžia. Tačiau vien Vilniuje jų yra apie dešimt.
Tarptautinio lygio grupuočių nariai investuoja į legalius verslus.
Įtakingi nusikaltėliai bando užsiimti prekyba nekilnojamuoju turtu, gyvenamųjų namų statyba, teikti įvairias tarpininkavimo paslaugas, kuria krovinių pervežimo įmones. Net siekia įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas, užsiima žemės ūkiu, valstybinės žemės privatizavimu.
Kiek organizuotų nusikalstamų gaujų veikia Lietuvoje? Kriminalinės žvalgybos pareigūnai šios informacijos neatskleidžia. Tačiau vien Vilniuje jų yra apie dešimt.
Po Lietuvos kriminalinės policijos biuro reformos bus kuriami pavojingiausių grupuočių sąrašai. Tai bus tarsi prioritetai, kam visos šalies kriminalistai turi skirti daugiausiai dėmesio.
Praėjusiais metais Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Generalinei prokuratūrai pavyko išsklaidyti vieną įtakingiausių gaujų – Kauno Agurkinius. Teismui buvo perduota byla dėl 14 pagrindinių susivienijimo narių. Baudžiamąją bylą sudaro 104 tomai.
2. Į šalį plūsta naujų rūšių narkotikai
Kova su narkotikais tampa vis sudėtingesnė. Globalizacija ir didelis pelnas nulėmė, kad Lietuvos šešėlinėje rinkoje atsiranda vis naujų narkotinių medžiagų, naujų gamintojų ir platintojų. Be to, narkotikų prekeiviai aktyviai naudojasi informacinėmis technologijomis, o tai apsunkina kriminalistų darbą.
Tendencijos Lietuvos narkotikų rinkoje jau kelerius metus nesikeičia, todėl galima sakyti, kad šešėlinis verslas įgavo stabilumo požymių: narkotikų kaina stabili, populiariausiais narkotikais išlieka kanapės ir amfetamino tipo stimuliuojamosios medžiagos. Šie narkotikai Lietuvoje nelegaliai gaminami.
Populiariausias sintetinis narkotikas – metamfetaminas, o intraveninis – heroinas. Kokaino ir hašišo apyvarta ribota.
Narkotikų kokybė nuolat prastėja. Pavyzdžiui, per dešimtmetį heroino grynumas sumažėjo perpus. Nesuprastėjo tik kokainas, kuris yra laikomas prabangiu narkotiku.
Kriminalistai pastebi, kad Lietuvos šešėlinėje rinkoje tarpstančių narkotikų kokybė prastėja. Pavyzdžiui, per dešimtmetį heroino grynumas sumažėjo perpus.
Pareigūnai sako, kad Lietuvos narkotinių ir psichotropinių medžiagų paklausa yra ribota, nes mažas vartotojų skaičius. Tačiau nerimą kelia faktas, kad daugėja naujų narkotinių medžiagų. Yra tiek skirtingų rūšių ir tokia plati pasiūla internete, kad kriminalistams sunku užtikrinti šių medžiagų kontrolę.
Situaciją apsunkina ir skirtingas ES bei trečiųjų šalių teisinis reglamentavimas. Jei viena medžiaga Lietuvoje yra laikoma narkotiku, o Rusijoje ne, tai nusikaltėliai gali aiškinti, kad kvaišalus veža į tą šalį.
Geografinė padėtis nulėmė, kad Lietuva yra tarsi kryžkelė tarp Vakarų ir Rytų. Nusikaltėliai organizuoja narkotikų kontrabandą iš Lietuvos arba per mūsų valstybę į trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Rusiją ar Baltarusiją. Taip pat į kitas Europos Sąjungos šalis ir Skandinaviją.
Hašišas Lietuvoje nėra populiarus narkotikas, tačiau pastaruoju metu didėja kontrabanda per mūsų šalį į kitas valstybes. Iš Lietuvos į Skandinaviją organizuojama amfetamino kontrabanda.
Todėl per pastaruosius metus smarkiai išaugo poreikis bendradarbiauti ES kriminalistams.
Hašišas nėra populiarus narkotikas, tačiau pastaruoju metu didėja kontrabanda per mūsų šalį į kitas valstybes. Iš Lietuvos į Skandinaviją organizuojama amfetamino kontrabanda.
Pernai Lietuvos pareigūnai užregistravo 2136 nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais. Palyginti su 2013 metais šis skaičius išaugo beveik 18 procentų.
Tačiau padidėjo ir ištirtų nusikaltimų dalis – 2014 metais pareigūnams pavyko ištirti 1863 tokio tipo nusikaltimus (87 proc. ištirtų nusikaltimų, 2013 metais buvo ištirta 82 procentai).
Skaičiuojant nusikaltimų skaičių 100 tūkst. gyventojų, daugiausia su narkotikais susijusių nusikalstamų veikų padaryta Vilniuje, Utenoje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Tai rodo, kad tendencijos nesikeičia.
3. Kibernetinių nusikaltimų skaičius auga kaip ant mielių
Per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugo nusikaltimų kibernetinėje erdvėje skaičius. Nors dažniausiai Lietuvos nusikaltėliai bando klasta išvilioti asmens duomenis ir neteisėtai pasiimti vartojimo kreditų, tačiau vis dažniau pasitaiko ir sudėtingų nusikaltimų. Internete jau veikia organizuotos nusikalstamos grupuotės, todėl nusikaltimai tampa pavojingesni.
Pagal praėjusių metų duomenis, daugiausia tokių nusikalstamų veikų yra susijusios su nelegalia prekyba, sukčiavimu internete, neapykantos kurstymu, asmens duomenų vagystėmis.
Tačiau daugėja galingų kibernetinių atakų prieš sistemas. Tokie išpuoliai yra koordinuojami, sisteminiai, nes organizatoriai dažnai yra susiję su nusikalstamomis grupuotėmis. Profesionaliai veikiantys nusikaltėliai bando užkrėsti kompiuterius virusais.
Daugėja galingų kibernetinių atakų prieš sistemas. Tokie išpuoliai yra koordinuojami, sisteminiai, nes organizatoriai dažnai yra susiję su nusikalstamomis grupuotėmis.
Kam tai daroma? Yra penkios pagrindinės priežastys.
Svarbiausia – finansinė nauda. Užkrėtę kompiuterius nusikaltėliai siekia pavogti pinigus iš elektroninės bankininkystės, taip pat vadinamuosius virtualius pinigus. Sukčiai bando rinkti informaciją apie asmenis, kad galėtų ją parduoti, šantažuoti arba prievartauti turtą. Pasitaiko net tokių atveju, kai kibernetiniai nusikaltimai tampa paslauga, už kurią sumokama.
Virusai naudojami ir komerciniam šnipinėjimui: siekiant sužlugdyti konkurentus, rinkti kompromituojančią informaciją, vogti intelektinę nuosavybę, perimti mokėjimus arba prekes.
Dar viena priežastis, kodėl platinami virusai – politinis šnipinėjimas. Nusikaltėliai siekia perimti neviešą, jautrią politinę informaciją, valstybės paslaptis, ieško kompromituojančios informacijos, bando įsibrauti į kritines infrastruktūras.
Taikiniu gali tapti ir paprasti žmonės – užkrėtę kompiuterį virusais, nusikaltėliai bando perimti prisijungimo duomenis prie įvairių sistemų, socialinių tinklų. Tada renka asmeninę informaciją ir bando kompromituoti žmogų ar kitaip neteisėtai panaudoti duomenis.
Virusai platinami ir dėl politinio šnipinėjimo. Nusikaltėliai siekia perimti neviešą, jautrią politinę informaciją, valstybės paslaptis, ieško kompromituojančios informacijos, bando įsibrauti į kritines infrastruktūras.
Virusai gali tapti ir informacinio karo dalimi. Prie tokių atvejų kriminalistai priskiria 2007 metais surengtą ataką prieš Estijos interneto tinklus, 2013 metais Šiaurės Korėjos programišių ataką prieš Pietų Korėjos IT infrastruktūrą.
Lietuvoje tokiu pavyzdžiu yra laikoma istorija, kai prieš dvejus metus buvo nutekinti diplomatų telefoniniai pokalbiai.
Šiemet Lietuvos kriminalinės policijos biuras kibernetiniams nusikaltimams skirs daugiau dėmesio.
Visuose apskričių policijos komisariatuose atsiras Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos. Šie kriminalistai ne tik tiria jau įvykdytus nusikaltimus, bet ir vykdo žvalgybą: stebi socialinius tinklus, naujienų portalus, iš atvirų šaltinių renka informaciją apie žvalgybos objektus, dalyvauja uždaruose internetiniuose forumuose.
Pernai kriminalistai užfiksavo 895 kibernetinius nusikaltimus. Tai beveik 80 proc. daugiau nei 2013 metais. Pernai pavyko ištirti apie 99 proc. kibernetinių nusikalstamų veikų.
Skaičiuojant nusikaltimų skaičių 100 tūkst. gyventojų, daugiausia kibernetinių nusikaltimų buvo padaryta Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Internetiniai nusikaltėliai pirmiausia veikia tose vietose, kuriose yra įkalinimo įstaigų.
