Gruodžio 31-oji, 22 valanda vakaro. Sėdame į patrulių tarnybinį automobilį.
„Kai aš gimiau, tu pradėjai dirbti“, – mesdamas žvilgsnį savo patyrusio kolegos link, į klausimą, kiek laiko jau gina, saugo ir padeda, atsako 27-erių metų Kauno apskrities policijos pareigūnas.
Istorijų jų tarnyboje būta nemažai. Nujaučiame, kad jų netrūks ir šiąnakt. Per raciją išgirstame apie iškvietimą į S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje veikiančią psichiatrijos ligoninę – sargai nesusitvarko su nerimastingu pacientu. Su daugeliu tų, kurie ten gydomi, susitvarkyti yra išties sunku. Neveikia jokios įprastos nenuoramų tramdymo priemonės – net elektros šokas.
Vykstame į Kauno širdį – Rotušės aikštę, kurioje nuo 22.30 valandos nuotaiką kūrė didžėjai. Jokių kalėdinių hitų – tik naktiniuose klubuose skambanti muzika. Savo vietą Rotušės pašonėje atranda ir du greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Tikimasi, jog, pasibaigus fejerverkų šaudymui, visi iš miesto centro pajudės turėdami tiek pirštų, kiek turėjo iki tol.
Pirotechnikos naudotojams tvorelėmis išskirta nedidelė aikštės dalis. Jei kas nors tikisi, kad bus šaudoma tik toje zonoje, yra labai naivus. Greitoji, dėl visa ko, budi šalia.
„Pernai, sausio 1-ąją, nuvykome pas vieną pacientą. Sako, kritau. Parodo, nykštys atsilenkęs, laikosi tik ant mėsos gabalėlio. Nulenkė visai. „Atsiguliau, galvojau, išmiegosiu. Atsikeliu, tas pats“, – paaiškino jis. Nesusiklijavo miegant, matot“, – pernykšte istorija pasidalijo vienas iš paramedikų.
Mieste iš viso dirba 18 „greitukių“.
Pasidžiaugti šventiška nuotaika nespėjame. 22.39 val. sulaukiame iškvietimo dėl muštynių A.Juozapavičiaus prospekte. Prasideda. Pakeliui girdime, kad kažkas pasiskundžia dėl triukšmo kaimynystėje. Tas kažkas užmiršo, kad tai – Naujųjų metų naktis, ir kad dar net ne vidurnaktis.
Atvykus į vietą, prekybos centro aikštelėje stovintis taksistas paaiškina, kad atvežė kelis iš užsienio sugrįžusius klientus. Vos šie išlipo, „perėjo su kažkokiais asmenimis ant kūlokų“, – nepasidalijo žmonų ar kažkas panašaus. Galiausia klientai dingo.
„Sėdžiu, laukiu, pats nežinau, kuo baigsis. Nesumokėjo“, – patikina taksi vairuotojas, mestelėjęs ranka ton pusėn, į kurią nuskuodė emigrantai.
Netrukus jie grįžo – susikibę rankomis, pasišokinėdami lyg drugelių pilnoje vasariškoje pievoje, gerai nusiteikę. Du pusamžiai vyrai. Be striukių. Vienas plekštelėjo kitam per užpakalį: „Sėsk į taksi, mažuli“. Problemų, rodos, nelikę nė kvapo.
„Tokia ir bus ši naktis. Mušis ir bučiuosis“, – išvadą mums pateikia vyresnysis policijos pareigūnas.
Kai belieka gerti vienam
Netrukus jau važiuojame į Lygiąją gatvę. Pranešta, kad įsiveržęs kaimynas viską išdaužė, grasino. Pranešėjas pabėgo į kiemą, įsiveržėlis liko namuose.
Nurodytu adresu kambaryje aptinkame vienumoje sau geriantį vyriškį. Litras degtinės, cigaretės dūmai, karaokės mikrofonai. Jis paaiškina, kad policijos nekvietė. Užblokuotas jo telefonas. Dispečerinė bando susisiekti su pranešėju. Netrukus atsiveria gretimos durys, iš už jų pasirodo tik apatinius vilkintis garbaus amžiaus vyras. Skamba jo telefonas.
„Aš kviečiau policiją. Jis išprotėjęs, veržėsi į mano kambarį, laužė duris. Tikrai rašysiu pareiškimą, nes jau yra mane sumušęs, į darbą negalėjau eiti 1,5 mėn. Tąkart nerašiau. Viskas dėl to, kad su drauge susipyko. Negalima taip elgtis, vos paeinu. Aš juk tėvas tau“, – paaiškino jis.
Kalbėdamas apie tėvystę, jis turėjo omeny amžiaus skirtumą.
Iki tol ramiai sėdėjęs pirmasis vyriškis, išgirdęs kaltinimus, priėjo prie mūsų.
„Nebuvo jokių blogų ketinimų. Leiskit seniui išsikalbėti. Išskyrė jis mane. Kaip? Pydaras. Kuria prasme? Visokia. Ir ta. Kartą, kai miegojau, atsiliepė mano telefonu, kai skambino draugė, – keistą įvykių versiją pateikė vyriškis. – Ar vienas geriu? Vienas. Neturiu daugiau su kuo. Labai atsiprašome, kad sutrukdėme jūsų darbą“.
Galiausiai senolis nutaria: jokių pretenzijų nebeturiu. Abu kaimynai prižada, kad eis miegoti.
Kol grįžtame į Rotušės aikštę, išgirstame pranešimą: prekybos centro apsaugininkai prašo policijos pastiprinimo – aikštelėje būriuojasi jaunuoliai. Daug jų, artėjant vidurnakčiui, būriavosi ir Užnemunės gatvėje – romantiškai leidžiant laiką Nemuno pakrantėje, puikiai matosi į dangų kylantys fejerverkai. Į juos mes žvelgiame iš tarnybinės policijos mašinos. Laikas, kai viešoje vietoje gali gerti šampaną iš butelio ir niekas tavęs nenubaus, nes tu minioje ir tu ne vienas.
Vidurnaktį per raciją nuskamba ne iškvietimo tekstas, o sveikinimai. Įvairiuose Kauno apskrities miestuose dirbantys pareigūnai pasveikino vienas kitą. Prasideda darbymetis. Prabėgus vos trims minutėms po vidurnakčio, pranešta apie muštynes Rukloje. Į vietą iškart išsiųsta ir greitoji. Mušasi mažiausiai penki asmenys.
Meilės trikampis ir kruvina ranka
Vėl vykstame į Lygiąją gatvę. Piktas kaimynas skundžia, kad prie namo tėvai vartoja alkoholį, todėl neprižiūrėtas mažametis vaikas. Vos pajudėjus iš Rotušės aikštės, policijos automobilį sustabdo garbaus amžiaus vyras ir rusų kalba su gruzinišku akcentu ištaria: „Aš jus myliu. Gerų Naujųjų metų. Gal žinot, kodėl visi žmonės eina į tą pusę, juk centras – ten?“ Centrų centras išties ten, bet fejerverkai jau iššauti. Degančių pirotechnikos priemonių likučių buvo galima rasti net viduryje M.K.Čiurliono tilto, kuriuo po vidurnakčio vis dar intensyviai važiavo mašinos.
Iš racijos sklinda pranešimas apie Šiluvos gatvėje išdaužtus langus, apvogtą namą ir likusius vagių pėdsakus.
Mes jau Lygiojoje gatvėje. Ten – kaimynų būrelis. Priėjęs treninguotas vyras paaiškina, kad jis kvietė policiją, kad yra blaivus, o buvusi jo sugyventinė dabar gyvena su kitu. Šis – agresyvus: grasina ne tik jam, bet ir kaimynams. Įvyko muštynės. Kažkur dingo jo mobilusis telefonas. Padedame jo ieškoti.
Pasirodo ir meilės trikampio židinio kurstytoja. Ji paaiškina, kad iš tikro tai jis, buvusysis, neduoda jai ramybės. Grasina. Vienu žodžiu, visi vieni kitiems grasina.
„Viskas čia gerai. Išsiskyriau su tuo, gyvenu su kitu. Tai pyksta, skundžia. Tai aš čia kraujuoju. Spyrė jis man. Taurė rankoje dužo. Galiu ir pareiškimą rašyt, trečią jau rašyčiau. Šveičiau aš tą jo telefoną kažkur ten“, – ranka mosteli mergina.
Netrukus iš namo išnyra ir trečiasis trikampio kampas – naujasis sugyventinis. Taip pat treninguotas, kruvina alkūne, lūpomis, cigaretė dantyse. Jis tai apsikabina savo mylimąją, tai kviečia konkurentą pokalbiui, tai aiškina kažką pareigūnui. Nenutyla ir nerimtas. Tik tą alkūnę vis skauda.
„Ei, kodėl tu mano bobą puoli? Puolei mane 8 prieš 1. Ar gerai čia tau viskas? Ateik čia, pakalbėsim“, – policijos pareigūnų kantrybę toliau išbando 1990 m. gimęs jaunuolis.
„Tai tu juk mane grasinai nušauti, padegti, sakei, kad visi Šančiai darys mane. Ateity, pamatysi, ji ir ant tavęs pareiškimą parašys“, – įspėjo nuoskaudą vis dar laikantis buvusysis.
Vaikas, dėl kurio ir buvo iškvietimas, miega namuose. Jis paliktas blaivios močiutės žinioje. Porelė, norėdama pasirodyti prieš pranešėją, pasibučiuoja. Šis prisipažįsta, kad meilė – sudėtingas reikalas: „Komandiruotėje vis būdavau, tai kiti pasakodavo, kad kol manęs nėra namuose, kažkas yra“.
Patruliai išskirsto visus dramos dalyvius po jų namus. Emocijų laužas užgesintas. Tik kaži ar ilgam. Pranešėjas pažada parašyti pareiškimą.
Už kilometrą – 13 eurų
Judame Rotušės aikštės link. Skamba pranešimas apie tai, kad Kėdainiuose motinai iš rankų ant laiptų iškrito dviejų mėnesių kūdikis. Kaip paaiškėja vėliau, naujagimiui nustatytas kaukolės pamato lūžis.
Pranešama ir apie muštynes vadinamajame „Holivude“ – viename iš Raudondvario pl. daugiabučių. Prieš keletą metų, pasak patrulių, prie jo buvo pastatyta apsaugininko būdelė, kuri supleškinta dar tą pačią dieną. Vykdamas į šį pastatą turi saugotis, kad kas neužkristų ant galvos, kad į ką neįliptum laiptinėje. Turi gerai apsvarstyti, kur palikti mašiną, kad ši nebūtų apgadinta.
Rotušės aikštėje pasitinka dar vienas socialinis vaizdelis – vidury nakties išmaldos iš gerokai įkaušusių pramogautojų prašanti senolė bei į naktinį klubą nutįsusi ilgiausia eilė.
Pasirodo, ne tik iki paryčių dirbantys vos keli Kauno barai Naujametinę naktį gerai uždirba, – klientų pinigines nemenkai paplonina ir pavežėjai. Sulaukiame iškvietimo, kad čia pat, šalia Rotušės aikštės, kilo žodinis konfliktas tarp pavežėjo ir kliento. Spėta nuvažiuoti vos 800 metrų.
„Įsėdome Rotušės aikštėje. Norėjome merginas palydėti iki Kalniečių gatvės. Tai gerai, kad vienai bloga pasidarė. Išlipome nuvažiavę vos kilometrą. 12 eurų prašo susimokėti! Kosmosas. Iki Kalniečių gatvės koks 50 eurų būtų buvę“, – guodėsi vienas vaikinas.
Išlipome nuvažiavę vos kilometrą. 12 eurų prašo susimokėti! Kosmosas.
„Taxify“ pavežėjas tik gūžčioja pečiais, juk taisykles nustato ne jis. Kainas taip pat. Programėlė iškart parodo, kad tarifas Naujametinę naktį išaugęs ir, jei įvedi galutinį kelionės tikslą, sumą, kurią teks pakloti, pamatai programėlėje. Nori važiuoji, nori ne.
Netoliese ant laiptelių sėdėjo, o tiksliau, jau miegojo, blogai pasijutusi mergina, ją apsikabinęs prižiūrėjo kitas vaikinas. Rankinės mėtėsi čia pat ant grindinio.
„Kad žinotumėte, kokia mano ranka dabar šilta. Neįsivaizduojate. Žiūrėkit, užsidėsiu gobtuvą, o jūs mus nufotografuokit, gerai?“, – pasiprašė pats „prižiūrėtojas“.
Konfliktas išspręstas: 12 eurų už 800 metrų kelio sumokėti. Tačiau vos tik įsukame į Jonavos gatvę, pastebime prie pėsčiųjų perėjos ant kojų čiut pastovintį kostiumuotą garbaus amžiaus vyrą. Dega žalias ar raudonas šviesoforo signalas, jam jau nė motais.
Patruliai sustoja padėti, tačiau į bėdą pakliuvęs vyriškis nesugeba pasakyti net savo vardo, tik namo ir buto numerį. Pareigūnai spėlioja, kokiame rajone, gatvėje jis gyvena. Vardina visus iš eilės. Bingo! Dainavos rajonas. Vyriškiui tenka atsiremti į mašiną. Sunku. Jis, nežinia kodėl, ima skaičiuoti monetas. Gal galvoja, kad jį veš taksi automobilis, o gal suskubo atiduoti „užpuolikams“ paskutinius centus. Kelnėse ties keliu – skylė.
Pareigūnai apieško kišenes, tačiau asmens dokumento neranda. Tik alkoholinių gėrimų mažą gertuvę. Protas trumpam prašviesėja: pavyksta išgauti vardą ir pavardę. Jis, nutaisęs šelmišką šypsenėlę, siekia paimti pareigūnui už nosies. Patrulis išsisuka. Bent kažkas gerai nusiteikęs. Visai kitokia nuotaika jį užplūs rytoj. Paaiškėja, kad jis gyvena ne Dainavoje, o Centre. Tad prieš jį aptinkant pareigūnams, ėjo, ar, tiksliau, bandė eiti, į visiškai priešingą pusę.
Nuvežame 1961 m. gimusį inteligentiškos išvaizdos vyriškį į jo namus, tačiau liekame stovėti už durų. Kišenėse nėra ne tik jokios piniginės, telefono, bet ir raktų. Svarbu, gertuvė savoje vietoje. Naktį smarkuoliui, kuris net nepamena, kur sutiko Naujuosius metus, teks praleisti R.Kalantos gatvėje veikiančiuose saugios nakvynės namuose. Naktis juose kainuoja beveik 20 eurų. Mūsų inteligentui juose bus skiriamas geresnis kambarėlis.
Iš 16 vietų užimtos tik 6. Štai vienas 1993 m. gimęs jaunuolis atvežtas prieš valandą. Rastas jis gulintis pelkėje. Kišenėse – 80 eurų. Į nakvynės namus jį pristatė greitoji. Vaikinas bandė skambinti mobiliuoju telefonu, kad kas pasiimtų, tačiau niekas neatsiliepė. Draugą pažinsi nelaimėje.
Pareigūno pareikalavo nusiauti batus
Vykstame į Vilniaus gatvėje veikiantį „Hesburger“ restoraną. Darbuotoja pranešė apie muštynes, tačiau atvykus į vietą – ramu. Pasirodo, nukentėjusysis pats pirmasis kabinėjosi prie kitų klientų, „gavo į dūdą“ ir kažkur nuėjo. Nepasitvirtinusių ar greit pasibaigusių muštynių tą naktį būta ir daugiau.
Keliaujame į Lydos gatvę. Pranešta apie triukšmą, vakarėlyje gali dalyvauti ir nepilnamečiai. Rūsyje įkurti keli kambariukai, kurie nuomojami pramogautojams. Garsios muzikos negirdėti. Vienoje patalpoje tyliai švenčia kompanija, kitoje – prie pat durų sėdi jaunuolių porelė. Pareigūnas perspėja, kad apžiūrės vidų, tačiau jaunuolis ima jį tujinti, liepia nusiauti batus, jei nori eiti toliau, nes būtent jam, o ne pareigūnui, teks plauti grindis. Mergina – pilnametė.
„Negaliu duoti asmens dokumento, nes palikau kaip užstatą“, – paaiškina aršus vaikinas.
Pareigūnas paprotina, kad palikti dokumentą kaip užstatą – teisės pažeidimas.
Pranešimas dėl triukšmo nepasitvirtina.
03.30 valanda. Garliavos pagrindinė Vytauto gatvė. Pranešėjas tikina jau 20 minučių su mašina lydintis neadekvačiai besielgiantį vaikiną. Šis keturis kartus perbėgo per kelią, kartą krito priešais jo automobilį. Įjungiame švyturėlius, tačiau net ir naktį ne visi mato policijos automobilį, girdi nuo jo sklindantį signalą. Kai kurie vairuotojai nepaiso, kad pareigūnai skuba į įvykio vietą.
Garliavoje pasitinka pranešėjas.
„Nebeturiu laiko prižiūrėti, štai – guli dabar ant šaligatvio. Basas, tik su marškinėliais. Pasakė adresą, bet nenorėjau sodintis į mašiną, maža kas“, – paaiškina pranešėjas.
Padėkojame jam už pilietiškumą. Ant šaligatvio gulintis vaikinas – visiškai „trūkęs“. Į jokius pareigūnų bandymus jį prikelti nereaguoja. 0 laipsnių, pučia žvarbus vėjas.
Patrulis patikrina vyzdžius: šie jautrūs šviesai. Tikėtina, kad vartotas tik alkoholis. Tačiau lūpos visiškai išsausėjusios. Iškviečiama greitoji pagalba. Kol laukiame, apklojame pramogautoją gaisro gesinimo stiklo audeklu. Vargu, ar sušils. Jokių dokumentų kišenėse patruliai neranda. Paramedikams keliant jį ant neštuvų – taip pat jokių sąmoningumo ženklų. Vaikinas išvežamas į ligoninę.
„Viesulą“ sukėlęs suomis
Dar vienas iškvietimas dėl konflikto tarp pavežėjo ir kliento. Šįkart Akademijoje, nuvažiavę vos kilometrą, išlipti išsigandę mokėtinos sumos sumąstė vyresnio amžiaus žmonės. Jie liejo savo apmaudą, vadino „Taxify“ aferistais, o bandančius paaiškinti situaciją patrulius – tų aferistų dengėjais. Galiausiai iš Ringaudų važiavusiems asmenims tenka susimokėti 13,8 euro. Toliau jie atsisako važiuoti su tuo pačiu pavežėju. Ieškos pigesnio varianto.
Išaušo neadekvačiųjų valanda. Pranešta apie Šilainiuose aplink mašiną lakstantį ir rėkiantį asmenį, o štai Nemuno gatvėje – apie užsienietį, trankantį dėžes ir besigulantį ant šaligatvio. Vykstame į pastarąjį iškvietimą. Mus pasitinka vyras, pirštu rodydamas į jau spėjusį ant žemės užmigti žemaūgį jaunuolį.
„Jis ėmė trankyti „Iki“ parduotuvės dėžes, šaukė, rėkė. Nežinau, kokia kalba. Šalia pastatytas mano automobilis, nenorėjau, kad išdaužtų langus, tai prižiūrėjau“, – paaiškino pranešėjas.
Saldus miegas baigėsi. Keliamas nuo žemės vaikinas pabudo, ėmė vapėti neaiškia kalba, akivaizdžiai nesigaudė aplinkoje. Kišenėje rastas pasas išdavė, kad jis – 1994 m. gimęs suomis, matyt, atvykęs į Kauną linksmai atšvęsti Naujųjų sutikimo. Ant paso vis dar buvo užklijuotas bagažo lipdukas.
Įsodintas į mašiną, jis nenustojo šaukti suomiškai, ėmė trankyti galvą į grotuotą langą. Įvestas į areštinę keletą kartų vėl trinktelėjo kaktą į sieną, tuomet krito ant žemės. Angliškai jis teištarė vos vieną kitą žodį, žvelgdamas tuščiu stikliniu žvilgsniu nuolat kažką vapėjo suomiškai.
Kalėdų Senelio pasiuntinys iš Suomijos įpūtė vos 0,85 prom. Areštinėje jis ėmė rodyti įvairius nepadorius judesius, tad uždarytas į kamerą greitai buvo nuramintas ilgėliau ten jau sėdėjusio lietuvio. Galiausiai jis įsitaisė ant grindų ir užmigo tokioje pozicijoje, kokioje daugelis iš mūsų mėgstame išsitiesti Palangos paplūdimyje.
Kalėdų Senelio pasiuntinys iš Suomijos įpūtė vos 0,85 prom.
Į areštinę toliau plūdo iš įvairių Kauno kampelių surankioti mušeikos ar viešosios tvarkos pažeidėjai. Pristatyta ir jauna porelė, patyrusi abipusį smurtą. Tiesa, policiją išsikvietė vaikinas, kuris parodė tik įdrėskimą. O štai merginos veidas buvo sutinęs – smogta ne kartą. Iš viso tą naktį į areštinę jau buvo atvežta apie 20 asmenų. Trys iš jų – dailiosios lyties atstovės. Viena laiką kameroje leido vilkėdama raudona suknele. Tarsi atvirų durų diena Kauno apskrities policijoje.
„Mano pamainos rekordas – 27 iškvietimai. Prieš gal kokius ketverius metus“, – baigdamas darbą patikino pareigūnas, kurio tarnybinėje mašinoje ir praleidome nuotykių kupiną Naujametinę naktį.
