Tokį augimą pašto ir muitinės atstovai sieja su populiarėjančia prekyba
internetu ir bendrai augančiu pašto siuntų skaičiumi. Atlikdami tyrimus muitininkai pastebi, kad narkotikus dažniausiai siunčiasi jauni žmonės, juos užsakydami internetinėse parduotuvėse, „garantuojančiose“, kad pardavinėja tik legalias prekes. Tačiau ištyrus jas laboratorijoje neretai paaiškėja, kad dalyje sudėties vis tiek būna draudžiamos psichotropinės medžiagos. Be to, tokių medžiagų sąrašas nuolat pildomas.
Pasak Muitinės kriminalinės tarnybos atstovo Gedimino Kulikausko, internetinės parduotuvės yra gan lengvas, daug streso nesukeliantis būdas įsigyti narkotikų. Tam nereikia turėti jokių ryšių, nėra būtinybės susitikti su prekeiviu fiziškai – tiesiog pervesti pinigus ir laukti. Tačiau paskutiniu metu dažnas vietoj užsakytos prekės sulaukia policijos pareigūnų. Muitinės atstovas prideda, kad pasitikėti parduotuvių skelbiamomis legalumo garantijomis yra naivu, nes skaudi atsakomybė tenka būtent šių parduotuvių klientams.
Būna atvejų, kad žmogus bando parsisiųsti kanapių, tačiau jam nemokamai įdeda kokių nors tablečių, kaip savotišką akciją
Pašnekovo teigimu, nors gal kai kuriems pirkėjams ir nuoširdžiai atrodo kitaip, dažnai tokių parduotuvių veikla toli gražu nėra nekaltas žaidimas. Dalis pardavėjų naudoja ir atviras viliojimo taktikas. „Būna atvejų, kad žmogus bando parsisiųsti kanapių, tačiau jam nemokamai įdeda kokių nors tablečių, kaip savotišką akciją“, – pasakojo jis. Pasitaiko ir įvairių „asorti“ atvejų, kur dalis narkotikų taip pat pridedami nemokamai.
Kilus įtarimui – kviečiami muitinės pareigūnai
Nors pareigūnų darbo metodų dėl suprantamų priežasčių plačiai komentuoti negalėjo, muitinės atstovas patikino, kad siekiant užkirsti kelią kontrabandai naudojami visi turimi žmogiškieji ir techniniai resursai. Į ir iš užsienio keliaujančios siuntos peršviečiamos rentgenu, į pagalbą kviečiami kinologai su šunimis. Taip pat aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos paštu bei privačių siuntų bendrovėmis.
Lietuvos pašto operacijų direktorius Algirdas Šimonis pabrėžia, kad pašto darbuotojai teisės atidaryti siuntų neturi, tačiau kilus įtarimui dėl gaunamų siuntų į pagalbą visada kviečiami muitinės pareigūnai. Taip pat pašto darbuotojai gali paprašyti siuntėjo atidaryti siuntą, o šiam nesutikus, siuntos nepriimti.
Neretai muitinės pareigūnams tenka sulaikyti ir iš Lietuvos siunčiamas siuntas. Nuolat pasitaiko atvejų, kad bandoma siųsti didesnius nei leistina cigarečių kiekius arba receptinius vaistus. Vaistai, turintys psichotropinių savybių, įstatymo irgi yra traktuojama kaip narkotikų kontrabanda, už ką gresia baudžiamoji atsakomybė.
Dažniausiai siunčiama iš Nyderlandų
Nors didžioji dalis sulaikytų medžiagų tesiekia keletą gramų, paštu vis dažniau bandoma atsigabenti ir pakankamai solidžių narkotikų kiekių. Tarp stambiausių narkotikų siuntų šiemet buvo sulaikytos gana didelės siuntos su „Ecstasy“ tabletėmis (vienoje būta apie 1000 vnt., kitose – apie 250). Paminėjimo vertos ir stambesnės amfetamino (47 g) bei sintetinių kanabinoidų (50 g) siuntos. Didžiausios kanapių siuntos siekia apie 20 g, o kokaino – apie 30 g.
Statistika rodo, kad pašto siuntos šiuo metu yra didžiausią nerimą keliantis narkotikų kontrabandos būdas: iš 234 šiais metais pradėtų ikiteisminių tyrimų net 224 buvo būtent dėl bandymų siųsti narkotines medžiagas paštu. Dažniausiai siunčiama iš Nyderlandų (130 atvejų), Ispanijos (41), Didžiosios Britanijos (22), Vokietijos (9), Kinijos (6), Čekijos (3). Tarp narkotinių medžiagų vyrauja „Ecstasy“ (49 atvejai), kanapės (42), augalinės kilmės medžiagos, mirkytos sintetiniuose kanabinoiduose (26), kokainas (20), LSD (19), amfetaminas (16).
Muitininkai įspėja ir ragina nebūti patikliais pirkėjais, nes Lietuvoje internete siūlomų kvaišalų pirkėjams narkotikų pirkimas yra kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė ir reali laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.
