„Būk atsargus ir žiūrėk, kur statai koją“, – tarsteli jis man, sekančiam iš paskos, rūpestingu tonu ir toliau lėtai žengia pirmyn.
Dėdamas kojas jis ir pats stengiasi neužminti ant gausybės aplink besimėtančių šiukšlių. Šioje vietoje geriau neatkreipti į save nereikalingo dėmesio nei garsu, nei išvaizda. Vyras stengiasi tapti dar vienu iš daugybės šiuose krūmynuose klaidžiojančių šešėlių. Ir man regis, jam tai pavyksta.
Pareigūnai, stabdantys prekybą heroinu
Tokia yra Vilniuje jau keletą metų tyliai veikiančios specialios policijos pareigūnų grupės kasdienybė. Šios grupės užduotis – stabdyti prekybą heroinu Kirtimų tabore. Nelegali romų gyvenvietė įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo, tačiau rimtas problemas dėl narkotikų prekybos pradėjo kelti tik šio amžiaus pradžioje.
Priekyje manęs einantis pareigūnas atokvėpio minutę prasitaria apie tai, jog S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje esanti romų gyvenvietė vis dar yra laikoma didžiausia mažmeninės prekybos heroinu vieta Baltijos šalyse. Kurį laiką teisėsauga prieš ją tyliai užmerkdavo akis ir tik maždaug prieš penkerius metus prasidėjo intensyvi kompleksinė kova prieš šį narkotikų platinimo tašką.
Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Taboro grupė yra šios kovos priešakyje. Kiek padalinyje dirba pareigūnų – nėra žinoma. Policininkai, tiriantys narkotikų platinimą, nėra linkę viešinti ir savo tapatybių.
Išsiaiškinti – lengva, įrodyti – sudėtinga
Per tuos dešimtmečius prekiautojai heroinu tabore įgavo daug patirties ir išmoko saugotis policijos pareigūnų vykdomų operacijų. Kol prekiaujama narkotikais, aplink nelegalią gyvenvietę būna išdėstyti žvalgai. Jų darbas – pranešti apie į teritoriją įvažiuojančius patrulius ar pastebėtus neuniformuotus pareigūnus.
Kas ir kaip prekiauja narkotikais, yra žinoma. Bet žinoti negana.
Kas ir kaip prekiauja narkotikais, yra žinoma. Tai pareigūnams papasakoja patys narkomanai, sužino kriminalinė žvalgyba ir stebima specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Deja, žinoti neužtenka.
„Mes stebime, kaip nuolat prie to paties žmogaus eina nuo heroino priklausantys žmonės, jam kažką paduoda, o jis duoda perkančiam. Puikiai suprantame, kas vyksta. Tačiau tokio įrodymo teismams neužtenka. Reikia prekiautoją pagauti kone už rankos. O tai yra sudėtinga“, – darbo iššūkius išduoda policininkas.
Prekiauja taboro „vergai“
Pasak pareigūnų, narkotikų prekybos organizatoriai beveik niekad neprekiauja patys. Šį darbą už juos padaro vadinamieji vergai. Tai nuo narkotikų priklausantys žmonės, kurie nenori arba nemoka vogti ar kitaip prasimanyti kasdienėms dozėms reikalingų pinigų.
Prieš dešimtį metų tokių „vergaujančių“ narkomanų kiekviena tabore gyvenanti šeima turėjo net po keletą. Dabar neretai būna, kad vienas „vergas“ dirba keliems šeimininkams.
„Jie gyvena tabore arba kasdien į jį atvyksta. Anksčiau „vergai“ už keletą narkotikų dozių ir šiek tiek maisto atlikdavo sunkiausius ir nemaloniausius namų ruošos darbus. Prieš kurį laiką jie pradėti išnaudoti ir nusikalstamai veiklai“, – atokvėpio minutę narkotikų prekybos smulkmenas man pradeda pasakoti pareigūnas.
Organizatorių neišduoda
Pareigūnas prasitaria, kad įprastai toks prekybos modelis vyksta taip: narkomanai prieina prie tabore vaikštančio „vergo“, jis surenka pinigus už reikiamą kiekį dozių. Tada juos nuneša į netoliese esančią sutartą vietą ir palieka. Kartu paima narkotikus, kuriuos palieka prekybos organizatorius.
Tikrasis narkotikų savininkas ir prekybos organizatorius dažniausiai lieka laisvėje.
Pareigūnams sučiupus narkotikus parduodantį „vergą“ jis yra nuteisiamas ir uždaromas į pataisos namus. Tikrasis narkotikų savininkas ir organizatorius dažniausiai lieka laisvėje, mat nors jis ir yra žinomas, tačiau teismai reikalauja sunkiai surenkamų įrodymų.
Patys „vergai“ savo „darbdavių“ neišduoda. Romai, prekiaujantys narkotikais, jiems moka už tylėjimą ir advokatą. Net ir patekę už grotų jie tyli. Žino, kad atlikę bausmę jie vėl „sės ant adatos“ ir teks susidurti su tais pačiais prekeiviais.
Pasalų meistrai
Taboro grupės užduotis – išsiaiškinti ir sulaikyti Kirtimų taboro narkotikų pardavėjus.
„Prekeiviai puikiai prisitaikė prie mūsų vykdomų operacijų, todėl tenka nuolat keisti taktiką ir ieškoti naujų būdų. Jie ne tik gerai saugosi, bet ir puikiai slepia narkotikus – pavyzdžiui, užkasa. Sulaikyti prekeivius su įrodymais yra nemenkas iššūkis net mums“, – tyliai žingsniuodamas taboro krūmynuose pasakoja vienas iš grupės pareigūnų.
Pasalos – tai kasdienis Taboro vilkų darbas. Jie slapta patenka į narkotikų prekeivių žvalgų stebimas taboro prieigas, ten slepiasi ir stebi viską keletą valandų, o tada sulaukę tinkamo momento, netikėtai užklumpa heroino platintojus.
Pasalos – kasdienis Taboro vilkų darbas.
Kol pareigūnai sėdi taboro krūmynuose, jų kolega jiems padeda iš grupės štabo. Čia prie monitorių jis mato judėjimą tabore – nelegalios gyvenvietės teritoriją nuolat stebi policijos vaizdo stebėjimo kameros. Taip pasaloje esantys pareigūnai „mato“ ne tik savo stebimą ruožą, bet ir visus taboro užkampius.
Kantrūs, greiti ir nepaperkami
Taboro grupės nariai – tai daugiausia jauni ir sportiški pareigūnai. Jiems tenkančios užduotis skiriasi nuo įprastiems policininkams keliamų tikslų. Nepastebimas patekimas į taborą, ilgas stebėjimas pasalose reikalauja geležinės kantrybės. Todėl šis bruožas būtinas Taboro vilkams.
Staigiam narkotikų prekeivių sulaikymui reikalingas fizinis pasiruošimas. Sulaukus tinkamo momento pasaloje, būtina kuo greičiau atsidurti prie heroino pardavėjų ir jų klientų bei juos sulaikyti. Dažnai jų būna daugiau negu pareigūnų.
Taboro gyventojai bando išvengti atsakomybės pačiomis įvairiausiomis priemonėmis. Nekart jie bandė „susitarti“ su pareigūnais. Tačiau iki šiol nėra žinoma nė vieno atvejo, kad Taboro grupės nariai būtų susigundę lengvais pinigais. Jų motyvacija grįsta kitomis vertybėmis. Gal dėl to jie ir dirba šį darbą.
Per tą laiką, kol teko dalyvauti Taboro policijos operacijose, buvo aptikta tūkstančiai eurų, kelios dešimtys dozių narkotikų, bei sulaikyti keli narkotikų prekeiviai. Ir tai tik poros dienų operacijų rezultatas.
