Iki 2017 metų vairuoti girtiems labiau apsimokėjo ne tik dėl švelnesnės (administracinės) atsakomybės, bet ir dėl to, kas grėsdavo vėliau.
Įsivaizduokime paprastą ir gana dažną situaciją: vairuotojui, kuris įkliūva girtas, kelerius metus uždraudžiama vairuoti.
Kas būdavo anksčiau, kai pažeidėjas šio draudimo nepaisydavo ir įkliūdavo vėl?
Nelaisve kvepia ne tik vairavimas stipriai apgirtus, bet ir blaivių vairuotojų „vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones.“
Teisės vairuoti iš tokio asmens nebeatimsi, nes jis ją jau praradęs – vadinasi, teismui belikdavo galimybė pagal tą patį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą paskirti papildomą piniginę baudą.
Dabar ši situacija traktuojama Baudžiamojo kodekso rėmuose. BK turi vieną teisėsaugininkus džiuginantį įrašą – 243 straipsnį „Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones“.
Ši BK norma numato: tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
Kitaip tariant, jei asmuo vairavo girtas, o po to įkliuvo prie vairo blaivus, bet be teisių – jam vis tiek gresia baudžiamoji atsakomybė. Tikėtina, kad pirmą kartą toks prasižengėlis sulauks tik baudos. Tačiau piktybiški vairuotojai teismo valia gali būti siunčiami ir atlikti arešto.
„Oba, nežinojau!“ – maždaug taip iš daugelio vairuotojų girdėtą reakciją apibūdino vienas teisėsaugos pareigūnas. „Bet nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – pridūrė jis. Teigiama, kad vien Vilniaus apskrityje nuo šių metų pradžios apie šią teisinę staigmeną sužinojo 5 ar 6 vairuotojai.
15min konsultavęs teisininkas atkreipė dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį netikėtą BK 243-iąjį straipsnį gali grėsti ir formaliai neteistiems vairuotojams. Teistumo nusikaltę girti vairuotojai išvengia tuomet, kai yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bet tam tikra bausmė arba baudžiamojo poveikio priemonė jiems vis tiek skiriama – tai draudimas vairuoti. Tokio draudimo nepaisymas – grėsmė vėl stoti prieš teismą baudžiamojoje byloje, šįkart teistumo jau neišvengiant.
O tiems, kam laidavimas nebuvo pritaikytas, teistumas pagal BK 243 straipsnį jau būtų pakartotinis.
15min primena, kad, nuo 2017 m. sausio 1 dienos įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui, dalis jame iki šiol buvusių pažeidimų buvo perkelti į Baudžiamąjį kodeksą ir už juos jau gresia baudžiamoji atsakomybė. Vienas iš tokių pažeidimų – vairavimas neblaiviam su daugiau kaip pusantros promilės alkoholio girtumu.
Baudžiamojo kodekso 281-ojo straipsnio naujasis 7-asis punktas numato: tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Kai ir pagal kraują yra nustatomas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, būna keliama baudžiamoji byla (priešingu atveju, kai kraujas parodo mažiau 1,5 promilės, pakanka švelnesnės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, tuomet vėliau negresia ir kitame kodekse esanti 243-ioji norma).
Pagal BK 281-ojo straipsnio 7-ąjį punktą, pažeidėjas teisme neišvengia vairuotojo teisių atėmimo 2 ar 3 metams, o bauda gali siekti nuo 300 iki 450 eurų.
