Pirmadienio popietę teisme sostinėje pradėta nagrinėti reto siužeto bei teisinio kvalifikavimo baudžiamoji byla – asmuo kaltinamas dėl neatsargaus kito žmogaus gyvybės atėmimo.
Teisiamajam Algirdui Gaigalui kaltinimai pateikti pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 132 str. 3 d. – tai reiškia, kad gyvybė atimta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Teisiamasis, pripažįstamas dėl to kaltu, pagal BK gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
„Ne, nesuprantu aš, kodėl esu kaltinamas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškinsiu detaliau“, – iškart pareiškė kaltinamasis.
Bylos esmę pirmiau už prokurorę trumpai pristatė teisiamojo advokatas. Sostinės Sidaronių gatvėje buvo statomi trys daugiabučiai namai. Anot prokuratūros, Generalinis rangovas nebuvo samdomas, todėl teigiama, kad faktiškai už saugią statybą buvo atsakingas A.Gaigalas, kaip projektą vykdančios bendrovės „Vilniaus vakarai“ vadovas.
Statybvietėje įvyko nelaimė: elektros tinklų apsaugos zonoje dirbęs statybininkas Jonas T. 2017 m. lapkričio 2 d. išmontuodamas pastolius tuščiaviduriu strypu (vamzdžiu) prisilietė prie aukštos įtampos laidų ir žuvo.
Kaltinimai – nesuprantami ir nelogiški?
Advokatas Virgilijus Kaupas kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes įvardijo kaip „nesuprantamas, prieštaringas, nelogiškas.“
Gynėjas pabrėžė, kad pagal galiojančius teisės aktus, pagrindinis bylos dokumentas turi būti surašytas itin kruopščiai, preciziškai.
Anot advokato, tai susiję ir su tuo, kad kaltinamasis bei jo gynėjas turi tiksliai žinoti, nuo ko jiems reikia šioje byloje gintis.
V.Kaupas kartojo, kad jo ginamasis šioje istorijoje tebuvo projektą užsakiusios įmonės vadovas, o realiai už darbų saugą buvo atsakinga firma, samdžiusi žmogų šiuo atveju pastolių išmontavimo darbams.
Advokatas generalinio rangovo nepasigenda
Advokatas siūlė suprasti, kad generalinio rangovo, kurio prokuratūra šiuo atveju pasigedo, statusas šioje situacijoje tenka bendrovei „Fasadų šiltinimo sistemos“, kurią A.Gaigalo kompanija samdė kaip rangovą. Pastaroji bendrovė, kaip rangovė (arba kaip generalinė rangovė), gali samdyti subrangovus. Šiuo atveju viena iš tokių pagalbinių įmonių buvo „Aukštumos“, jos vadovas ir samdė darbininką, kuris, deja, darbe žuvo.
Anot advokato, bendrovė „Vilniaus vakarai“ statybvietėje buvo tik piniginių lėšų investuotojas į šį projektą, tačiau pati jokių rangos darbų nevykdė.
Advokatas V.Kaupas kalbėjo ilgiau nei valandą ir galiausiai apibendrino savo primygtinį prašymą: bylą grąžinti prokurorei.
Advokatas V.Kaupas kalbėjo ilgiau nei valandą ir galiausiai apibendrino savo primygtinį prašymą: bylą grąžinti prokurorei.
Kodėl tokio pobūdžio reikalavimų gynėjas neišsakė dar ikiteisminio tyrimo metu? V.Kaupas teismui į šį klausimą atsakė paprastai: visko išanalizuoti ir susisteminti jis tiesiog neturėjo laiko. Kreiptis su tokiu prašymu būtent į teismą, o ne prokuratūrą – advokato teisė.
Kaltinamajam – vieni išbandymai
Bylą kuruojanti prokurorė Miglė Lukševičienė pareiškė, kad advokato prašymas jai labiau priminė baigiamąją kalbą apie jo ginamojo nekaltumą. Prokuratūros atstovė prašymą dėl bylos grąžinimo broko ištaisymui siūlė atmesti kaip nepagrįstą: „Tai prokuroro prerogatyva – kuriuos asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn ir kokius kaltinimus jiems pareikšti.“
Teisėja apie kaltinamojo akto perspektyvas teiravosi ir teisiamojo. Jį šis klausimas užklupo panirusį į apmąstymus, tad jaunas vyras paprašė pakartoti, atsakymo į kokį klausimą iš jo tikimasi.
Teisiamasis pritarė, kad byla būtų grąžinta prokuratūrai papildymui, nes jam iki šiol neaišku, kuo yra kaltinamas.
Prokurorė stebėjosi, kad sulaukęs įtarimų, A.Gaigalas pasirašė gavęs dokumentą ir supratęs, kuo yra įtariamas.
„Aš kompetencijos neturiu ir nesuprantu, ką aš pasirašau“, – pareiškė aukštąjį išsilavinimą turintis ir įmonės vadovo pareigas einantis kaltinamasis.
Rašė raštą ESO: linija pavojinga
Jau posėdžio žuvusiojo šeimai atstovaujantis advokatas Karolis Barysas 15min sakė, kad savo oponento siekį pripažinti bylą broku vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Paties K.Baryso pozicija tokia: nors po nelaimės iš tiesų viskas atrodė painiai ir nebuvo lengva išsiaiškinti, kas ir už ką atsakingas, galutinė tyrimo gija atvedė būtent prie A.Gaigalo atsakomybės klausimo. Anot teisininko, byloje esama duomenų, jog būtent „Vilniaus vakarų“ vadovas faktiškai organizavo visus pastatų statybos Sidaronių gatvėje darbus. Iškalbinga K.Baryso minėta detalė: kaltinamasis yra rašęs laišką elektros tinklų bendrovei ESO, atkreipdamas jos dėmesį, kad namus statantys darbininkai dėl greta esančios aukštos įtampos linijos darbuojasi pavojingomis sąlygomis.
Kaltinamasis yra rašęs laišką elektros tinklų bendrovei ESO, atkreipdamas jos dėmesį, kad namus statantys darbininkai dėl greta esančios aukštos įtampos linijos darbuojasi pavojingomis sąlygomis.
K.Barysas sutinka su prokuratūros vertinimu, kad šioje istorijoje investuotojų bendrovės „Vilniaus vakarai“ nei samdė generalinio rangovo, nei pati prisiėmė šį statusą sau, kad tuo pačiu taptų atsakinga už darbų saugą. Kai formaliai niekas už saugą ir nebuvo atsakingas – vadinasi, kaltė tenka užsakovams, ta atsakomybe nepasirūpinusiems.
Teisėja Kristina Grinevičiūtė paskelbė, kad šiandieną sprendimo dėl bylos išbrokavimo neskelbs, procese paskelbta pertrauka iki sausio 31-osios.
