Varėnoje nagrinėjama unikali ir stebėtinai paini baudžiamoji byla. Svarstymas vyksta dėl avarijos, kurioje ginčytinomis aplinkybėmis susidūrė dviejų automobilių vairuotojai, tačiau būti nuteistam gresia tik vienam iš jų.
Dar keisčiau matyti vienas kitą gerbiančių, mylinčių ir palaikančių sutuoktinių porą, per tą avariją praradusią 10-metę dukrytę, bet pagal teismo tvarką ir logiką verčiamą kovoti ne vienas už kitą, bet prieš. Mat žuvusios mergytės motina buvo vairuotoja ir tragiškos avarijos byloje tapo kaltinamąja, o to paties vaiko netekusiam tėvui pagal procesą liepiama būti nukentėjusiajam. Šiuo konkrečiu atveju tai absurdiška, nes toks statusas jam leidžia reikalauti, kad teisiamai vairuotojai būtų paskirta kuo griežtesnė bausmė, kad būtų priteistas kuo didesnis ieškinys moralinei ir turtinei žalai atlyginti.
Tačiau Vaidas Jankauskas savo žmonos nei teisiškai, nei žmogiškai niekuo nekaltina. Atvirkščiai – vyras po posėdžio krimtosi teisėjos ir prokurorės akivaizdoje pamiršęs padėkoti savo išrinktajai, kad po siaubingos šeimą ištikusios tragedijos (pirmagimės netekties) ir baisių jau penktus metus trunkančių nemalonumų su teisėsauga moteris rado fizinių ir dvasinių jėgų suteikti gyvybę naujam jų meilės vaisiui.
Šeimos išbandymų įkarštyje gimusiai mergytei jau treji.
Lemtinga 2014-ųjų Visų Šventųjų diena
Dramatiškai šeimos likimą pakeitęs eismo įvykis nutiko per 2014-ųjų Visų Šventųjų dieną. Nei Jankauskams, nei daugeliui kitų įvykiu pasidomėjusių žmonių tuomet net nesisapnavo, kad vien moteris dėl avarijos liks kalčiausia.
Taip neatrodė net policijos pareigūnams, kurių užfiksuotos pirminės medžiagos teiginiai metė atsakomybės šešėlį būtent ant „Audi“ visureigio vairuotojo.
15min primena, kaip skambėjo dabar jau archyvinis įrašas policininkų suvestinėje:
Lapkričio 1 d., apie 12.40 val., Varėnos r., Valkininkų sen., kelio Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus 1-ame kilometre, J.V., gimęs 1980 m., gyvenantis Vilniaus rajone, vairuodamas automobilį „Audi Q7“, nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio ir sukusio į kairę automobilio „Toyota Avensis“, kurį vairavo vilnietė J.Jankauskienė, gimusi 1977 m.
Nuo smūgio automobilis „Toyota Avensis“ nulėkė į pakelės griovį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Toyota Avensis“ keleiviai. V.Jankauskui, gimusiam 1976 m., buvo diagnozuoti dešinio peties ir dešinio klubo sumušimai (suteikus med. pagalbą, vyras išleistas gydytis ambulatoriškai) ir K.J., gimusi 2004 m., jai diagnozuota pakaušio srities kirstinė žaizda, trijų balų koma, kairio plaučio kontūzija, pilvo sienos sumušimas ir vidinis kraujavimas. Gydymui išgabenta į Vilniaus vaikų ligoninę.
Medikai kovėsi už vaiko gyvybę, tačiau jų pastangos stebuklu netapo: mažametė užgeso.
Visureigiu vežtas kūdikis nenukentėjo
„Audi Q7“ vairuotojas ir kartu su abiem tėvais keliavęs mažiau nei metų kūdikis, laimė, nenukentėjo.
Automobilio „Audi Q7“ keleivei, kūdikio mamai I.V. (gim. 1982 m.) buvo diagnozuotas galvos sumušimas. Suteikus medicinos pagalbą, moteris išleista gydytis į namus.
Pirminiais alkoholio matuokliu nustatytais duomenimis, abu vairuotojai blaivūs. Girtumo tyrimui buvo paimta ir kraujo – pastarieji testai taip pat paneigė vairuotojų apsvaigimo galimybę.
Suprasti akimirksniu
- Galingą ir prabangų „Audi“ automobilį vairavo pasiturintis sostinės apskrities verslininkas, kurio tėvas vadinamas įtakingu, svarbių ryšių Alytuje turinčiu asmeniu, neseniai užėmusiu aukštas pareigas vienoje didelėje kompanijoje.
- „Audi“ vairuotojas dalyvavo mergaitės laidotuvėse ir asmeniškai pareiškė užuojautą tėvams. Finansiškai prie laidotuvių jis neprisidėjo. Netapęs kaltinamuoju, verslininkas šios avarijos byloje netapo ir nukentėjusiuoju, tad pats iš kaltinamosios nieko neprašo. Tačiau jo transporto priemonės draudimo bendrovė, dar nesibaigus teismui, jau pateikė Jankauskams reikalavimą atlyginti žalą už apdaužytą „Audi“ visureigį.
- Teisme susiklosčiusi teisiškai korektiška, bet žmogiškai – paradoksali situacija. Valstybinį kaltinimą prieš J.Jankauskienę palaikanti prokuratūra taip pat gina ir J.Jankausko, kaip nukentėjusiojo, interesus. Tuo metu V.Jankauskas, formaliai sėdėdamas su prokurore vienoje valtyje, irkluoja priešinga kryptimi – žmoną nuo kaltinimų gina.
- Byloje yra atliktos 3 kompleksinės Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės. Maža to, pagal sudužusį žibintą ekspertas atskirai patvirtino, kad avarijos metu veikė „Toyota“ posūkis. 5-asis ekspertinio lygio dokumentas yra nepriklausomo specialisto V.Mitunevičiaus į bylą pateikta medžiaga.
Po avarijos su tragiškomis pasekmėmis policija iškart ėmėsi ikiteisminio tyrimo, jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra. Įtarimai oficialiai niekam iškart nebuvo pareikšti, tačiau iš pirminės medžiagos galėjo atrodyti, kad kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 5 dalį gali užgriūti „Audi“ vairuotoją.
Pagal minėtą BK straipsnį, už mirtiną avariją vairuotojui gresia iki 8 metų nelaisvės.
Vis dėlto po visų apklausų ir kompleksinės ekspertizės situacija vertėsi aukštyn kojomis. Tyrėjai nutarė, kad būtent „Toyota Avensis“ pažeidė Kelių eismo taisykles, užkirsdama kelią „Audi“ visureigiui. Todėl prokuratūra perdavė baudžiamąją bylą į teismą su kaltinamuoju aktu būtent J.Jankauskienei, o „Audi“ vairavęs vyras visiškai paliktas ramybėje, išskyrus pareigą vieną sykį atvykti į posėdį, kai Varėnos apylinkės teismas nutarė jį apklausti kaip liudytoją.
Prokuratūrai jau viskas aišku?
Pastarajame teismo posėdyje į tribūną teko stoti abiem sutuoktiniams.
Vyras liudijo kaip nukentėjusysis, o moteris davė parodymus kaip kaltinamoji.
Iškalbinga detalė: net bylai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios vadovaujanti didelę patirtį sukaupusi prokurorė uždavė teisiamajai tik vieną klausimą (tiesa, posėdžio dieną valstybinė kaltintoja prastai jautėsi dėl peršalimo – aut. past.). Įprastai ši proceso stadija tampa puikia proga valstybės kaltinimą palaikančiam pareigūnui užduoti taiklius, galbūt demaskuoti „nusikaltėlį“ teisėjos akyse galinčius klausimus, juolab, kai šis kaltę neigia ir kratosi jam gresiančios atsakomybės.
Vyras savo žmonos niekuo nekaltina. Atvirkščiai – po posėdžio jis krimtosi teisėjos ir prokurorės akivaizdoje pamiršęs padėkoti išrinktajai.
Šiuo atveju apie J.Jankauskienės galbūt padarytą nusikalstamą veiką teismas sužinojo tik tiek, kiek pati teisėja uždavė bendro pobūdžio klausimų. Ir kiek pasiteiravo abu advokatai, kurie, nors ir yra skirtingose barikadų pusėse, realiai atstovauja vienam bendram Jankauskų šeimos tikslui.
„Apsidairiau, kad niekas neatvažiuoja“
Teisėja Loreta Janiulytė paprašė kaltinamosios prisiminti lemtingą dieną, o konkrečiai – kelionę.
„Mes važiavome iš Vilniaus į Alytų, pro Valkininkus ir Daugus. Už kelio išsišakojimo yra aikštelė. Važiavau apie 90 kilometrų per valandą greičiu, bet artėdama prie aikštelės ėmiau mažinti greitį“, – pasakojo vairuotoja.
Klausant jos pasakojimo, akivaizdu, kad bent jau teoriškai, kaip saugiai atliekami tokie manevrai, moteris puikiai žino. „Automatiškai pradėjau rodyti posūkį, rikiuotis prie vidurinės linijos, lėtėti. Apsidairiau, kad niekas neatvažiuoja iš priekio, nelenkia iš galo, ir pradėjau manevrą. Bet kai pasukau į aikštelę – buvo smūgis“, – sakė kaltinamoji.
Teisėja vairuotojos teiravosi, ar ji tik prieš pat posūkį žvilgtelėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį.
„Ne, tas žvilgčiojimas buvo visą laiką. Mačiau, kad iš galo važiuoja daug mašinų, o juk aš ruošiausi sukti“, – atsakė J.Jankauskienė.
„Matėte automobilį, kuris į jus atsitrenkė?“, – konkrečiai pasiteiravo teisėja.
„Ne, kai padariau posūkį, žiūrėjau jau į priekį, kad įvažiuočiau į aikštelę“, – paaiškino teisiamoji.
Ar „Audi“ galėjo netaranuoti „Toyotos“?
Pasak moters, smūgis į transporto priemonę tarsi perkėlė ją į kitą realybę. „Supratau, kad kažkas vyksta, kai prasidėjo tarsi filmas – viskas labai sulėtėjo, mūsų automobilį pradėjo sukti“, – tikriausiai niekada neišblėsiančiais prisiminimais teisme pasidalijo vairuotoja.
Prokurorė Regina Juškevičienė pasiteiravo teisiamosios nuomonės, „kaip tas automobilis galėjo jus apvažiuoti?“ Kitaip tariant, ar „Audi Q7“ vairuotojas turėjo fizinę galimybę netaranuoti sukančios „Toyotos“. Šį klausimą tikriausiai reikėtų adresuoti pačiam vairuotojui ar bent įvykį narplioti padedantiems ekspertams, tačiau savąjį atsakymą turėjo ir kaltinamoji.
„Man atrodo, kad galėjo. Mano priekinė dalis jau buvo ties kelio kraštu, o jis smūgiavo man į galinę dalį“, – vairuotoja svarstė, kad, esant pakankamam tarpui tarp jos ir paskutinio aplenkto automobilio, „Audi Q7“ galbūt turėjo vietos grįžti į pirmąją juostą, kuri tapo laisva „Toyotai“ pasukus. „Dešinė kelio pusė jau buvo laisva. Gal jis galėjo ten pasukti, jei laiku būtų sureagavęs“, – tvirtino ir svarstė kaltinamoji.
Prasidėjo tarsi filmas – viskas labai sulėtėjo, mūsų automobilį pradėjo sukti...
Ji stengėsi pabrėžti, kad posūkį įjungė ne paskutiniu momentu, o laiku, dar prieš aikštelę žymintį kelio ženklą, kad tai taptų informatyviu signalu iš paskos važiuojantiems vairuotojams.
„Kodėl nusprendėte sukti būtent į antrąjį įvažiavimą?“, – dar vienos konkrečios aplinkybės teiravosi teismas. „Atrodė, kad taip bus patogiau“, – atsakė kaltinamoji.
Vyras teisme neverkti negalėjo
Neišdildomų prisiminimų po šios nelaimės turi ir taip vadinamasis nukentėjusysis V.Jankauskas, kurio teisme taip pat paprašyta jais pasidalyti.
Savo liudijimo metu neverkti negalėjęs vyras pareiškė viltį, kad jo dukrytė paniro į komą tiesiai iš saldaus miego – per avariją pabusti nespėjo.
„Lapkričio pirmąją išvažiavome iš Vilniaus. Važiavome Valkininkų keliu – tas kelias mums žinomas, dažnai juo važiuojame. Eismas buvo intensyvus, bet viskas buvo gerai. Buvome nutarę pakeliui sustoti aikštelėje, kad mūsų šuo galėtų palakstyti“, – sunkiai rinko žodžius, bet sklandžiai dėliojo mintis vyriškis.
Jis prisiminė, kad pakeliui mažametė panoro pamiegoti, todėl paprašė pritildyti radiją.
Tėvas instinktyviai sukosi pas vaiką
„Duktė buvo prisisegusi diržą ir miegojo. Žmona buvo prisisegusi. Aš buvau prisisegęs. Šuo buvo įsitaisęs ant galinės palangės. Mašina priekyje buvo dar toli toli, mūsų greitis buvo minimalus. Suprantu, kad negalėjome daryti staigių judesių, nes, kaip minėjau, dukra gale už manęs miegojo, o šuo buvo ant palangės – lyg buvau pasisukęs ir periferiniu žvilgsniu juos abu pamačiau. Pasisukome į aikštelę, tada jau mačiau konteinerius, mišką, tvorą. Ir tada pamačiau „Audi“ priekį – keturi žiedai atpažįstami.
Bandžiau staigiai suktis ir stverti vaiką iš instinkto. Bet mane sulaikė – tikriausiai, diržas. Ir nieko nespėjau padaryti... Aš tikiu, kad ji dar miegojo per visą tą įvykį ir neprabudo“, – bent tokia viltimi save ir žmoną mėgina guosti V.Jankauskas.
Kas man buvo baisiausia – aš vaiko negirdėjau, kad ji verktų.
Įvykius po automobilių susidūrimo jis pamena miglotai, padrikai, kita vertus, tokie prisiminimai – išties aštrūs: „Po smūgio lyg sukomės, o toliau nieko nepamenu. Pamenu, kad traukė mane iš sudaužytos mašinos... O gal jau lauke gulėjau?.. Buvo daug žmonių, bet man viską skaudėjo ir aš nelabai ką supratau. Žinau, kas man buvo baisiausia – aš vaiko negirdėjau, kad ji verktų...“
„Kodėl nusprendėte, kad žmona vairuos?“, – pasidomėjo teisėja. „Ji didesnę patirtį turi. Abu stengiamės labai saugiai vairuoti. Aš nuobaudų neturiu, ji, kiek žinau, irgi neturi. Bet mano patirtis – du kartus mažesnė negu jos. Šioje kelionėje man saugiau buvo, kai ji vairavo“, – motyvavo kaltinamosios sutuoktinis.
Teisėja jo dar teiravosi nuomonės, kodėl žmona suko ne į artimesnį, o tolimesnį įvažiavimą į aikštelę. „Po to tarsi ratu išvažiuoti lengviau – aš taip galvoju. Bet negaliu pasakyti, ar kalbėjom, kad būtinai į antrą suksim“, – atsakė keleivis.
Iš atminties išniro nutylėta esminė aplinkybė?
Advokatas nukentėjusiojo teiravosi, kiek laiko nuo avarijos buvo praėję ir kaip jis jautėsi, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
„Maždaug po mėnesio. Viską dar klaikiai skaudėjo. Nuskausminamuosius tikrai gėriau. Neatsimenu, kaip iš ligoninės buvau pabėgęs. Neatsimenu, ir kaip laidotuvėms kažką pirkom“, – pasakojo vyras.
Šis klausimas jam atstovaujančiam teisininkui atrodė svarbus dėl vienos aplinkybės, kuri pirminėje tyrimo stadijoje galbūt nebuvo pabrėžta arba apskritai paminėta. V.Jankauskas pamena irgi žvilgčiojęs atgal į automobilius, važiuojančius iš paskos. Vienas jų, važiavęs turbūt trečias eilėje, vienu momentu buvo persirikiavęs kairiau, kad pradėtų lenkti, tačiau tikriausiai pamatė sukti kairėn ketinančią mašiną ir grįžo į savąją juostą.
Anot šeimos advokatų, esama liudininko, kuris teigė, kad „Audi“ lenkė automobilius kaip tik tuo metu, kai minėtas persigalvojęs vairuotojas ėmė trauktis į savąją juostą. Jei viskas klostėsi iš tiesų taip, tas nežinomas automobilis galėjo užstoti matomumą „Audi“ visureigio vairuotojui, o kartu sukančiai „Toyotos“ vairuotojai blokavo visureigio vaizdą.
Kitas svarbus klausimas: koks buvo lenkimo manevrą atliekančio „Audi“ greitis. Kaltinimų šioje byloje išvengusiam vairuotojui palankiais ekspertizės duomenimis, visureigis prieš susidūrimą judėjo vos 67 km/val.
Nepriklausomo eksperto V.Mitunevičiaus vertinimu, „Audi“ galėjo skrieti maždaug 125 km/val. greičiu.
Tačiau Jankauskų privačiai į pagalbą pasitelktas nepriklausomas ekspertas rado netikslumų tarp pirminių duomenų, kuriais vėliau rėmėsi ekspertai. Kai šeimos teisininkai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, transporto inžinerijos mokslų daktarą Valentiną Mitunevičių, pastarasis pateikė į bylą, galima sakyti, priešingą išvadą: „Audi“ galėjo skrieti maždaug 125 km/val. greičiu, stabdyti vairuotojas spėjo nebent paskutinę akimirką, tad smūgio metu greitis dar siekė 120 km/val.
Advokatas: po klaidingos ekspertizės mano ginamoji tapo kaltinamąja
„Byla yra labai sudėtinga. Ir apimtis, ir peripetijos šios bylos. Paaiškėjo daug naujų aplinkybių. Sprendžiamas žmonių likimas“, – kalbėjo advokatas, raginęs teisėją paskelbti pertrauką prieš baigiamąsias kalbas. Proceso šeimininkė su tokiu vertinimu ir prašymu sutiko. „Išties byla sudėtinga, apimtis didelė“, – pritarė teisėja.
Po posėdžio 15min duotame interviu advokatas Gediminas Milevičius pareiškė, kad bylą gerokai komplikavo tikriausiai pirmąją ekspertizę atlikusios specialistės įvelti netikslumai. Teisininko supratimu, būtent jie lėmė, kad iš pradžių pati buvusi nukentėjusioji J.Jankauskienė staiga tapo kaltinamąja.
Avarija įvyko 2014 m., o ikiteisminis tyrimas baigtas tik 2017 m. rudenį, nes teisėsauga, kaip atrodė, dėjo pastangas nustatyti šioje istorijoje tiesą.
„Buvo trys ekspertizės, kurias atlikę specialistai ėmė skirtingas automobilio mases ir nustatinėjo skirtingus greičius. Bet pagal paskutinę eksperto (V.Mitunevičiaus) išvadą – greitis gerokai viršijo leistiną“, – teigė G.Milevičius.
Advokatas ne tik tikisi, kad jo ginamoji galiausiai išgirs išteisinamąjį nuosprendį – jis norėtų, kad byla apskritai grįžtų tyrėjams, ir šie atskleistų kitokį eismo tragedijos vaizdą.
Advokatas remiasi savo akimis eismą kelyje į Alytų lemtingą dieną mačiusiais žmonėmis: „Yra liudytojų parodymai, kad jie matė posūkį rodantį automobilį, o tada pro juos prašvilpė juodos spalvos automobilis. Teismo salėje apklausti liudytojai sakė jau tada pagalvoję – bus, čia kažkas bus... Ir buvo smūgis.“
