Pareigūnų turimais duomenimis, Vilniuje veikiančios ir pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės direktorius nuslėpė per 435 tūkst. eurų valstybei mokėtino pelno mokesčio, kuris specialistų buvo apskaičiuotas įmonei dvejus metus apgaulingai tvarkant pavėžėjimo įmonės buhalterinę apskaitą, neapskaitant didžiosios dalies gautų pajamų. Turėdamas iš nusikalstamos veikos gautų pinigų ir norėdamas juos legalizuoti, įmonės savininkas įsigijo gyvenamąjį namą prestižiniu laikomame sostinės Žvėryno rajone.
Pasak FNTT, norėdamas nepakliūti į teisėsaugos akiratį dėl turimos didelės iš nusikalstamos veikos gautų pinigų sumos, įtariamasis rado bendrininką – kreditus teikiančios bendrovės vadovą. Sutarę, kad kredito bendrovė neva suteiks 400 tūkst. eurų paskolą namui pirkti, bendrininkai galimai suklastojo paskolos gavimo sutartį, neva įrodančią, kad namui pirkti reikalinga suma gauta ne nuslėpus mokesčius, bet gavus paskolą.
Įtariamasis rado bendrininką – kreditus teikiančios bendrovės vadovą.
Pareigūnams surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas. Tyrimą kontroliavusiam ir jam vadovavusiam Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla bus perduota Vilniaus apygardos teismui.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad asmeniui, kuris legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, gali būti skiriama griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Griežčiausia numatyta bausmė už dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
