Po to, kai tuometinės teisėjos darbo kompiuteryje buvo rastos laikmenos apie Laimutę Stankūnaitę necenzūriniais pavadinimais, N.Venckienė nesėkmingi reikalavo esą neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą.
Lietuvos apeliacinis teismas rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvusi Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, išrinkta į naująjį Seimą, iš visų mokesčių mokėtojų reikalavo poros milijonų litų neturtinės žalos atlyginimo.
Politike tapusi kaunietė prašė atlyginti 2 milijonų litų neturtinę žalą, esą padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais.
N.Venckienės skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas trečiadienio pavakarę paskelbė, kad buvusios teisėjos pretenzijos nepagrįstos.
Siekė revanšo už 2011 m. pralaimėjimą
Kaip žinoma, Lietuvos apeliaciniam teismui Seimo narė buvo apskundusi dar 2011 m. balandį Vilniaus apygardos teisme priimtą sprendimą, kad didžiulė kompensacija jai nepriklauso.
Žemesnis teismas nesutiko ieškovei priteisti jos prašytų poros milijonų, nes kaunietė neįrodė, kad ieškinio reikalavimas pagrįstas. Teisme nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių N.Venckienė teigė patyrusi žalą.
Apeliaciniu skundu N.Venckienė prašė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti visiškai.
Baudžiamosios bylos dokumentų panaudojimas atliekant N.Venckienės, kaip teisėjos, veiklos patikrinimą dėl Teisėjų etikos kodekso laikymosi ir išvadų pateikimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nepažeidė jos teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą.
N.Venckienė prašė pripažinti prokurorų Kęstučio Betingio ir Redo Savicko bei teisėjo Vyto Miliaus veiksmus neteisėtais; priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jai padarytą 2 milijonų litų neturtinę žalą.
Ieškovė N.Venckienė jautėsi nukentėjusi, nes esą buvo pažeistas jos, kaip teisėjos, imunitetas, be to, paviešinti jos asmeniniai duomenys. Prokuratūros atstovai patikrinimo metu paėmė iš jos kompiuterio asmeninę informaciją, be jos sutikimo ją naudojo ir netgi paviešino.
N.Venckienės argumentus atmetė
Ieškovė N.Venckienė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė šiais neteisėtais Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro veiksmais: prokuroras 2009 m. lapkričio 25 d. raštu Kauno apygardos teismo pirmininkui pateikė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su informacija, esančia jos darbo kompiuteryje; jos darbo kompiuteryje esančią informaciją perdavė į kitą baudžiamąją bylą. N.Venckienė nurodė, kad šiais neteisėtais veiksmais prokuroras pažeidė jos konstitucinę teisę į nuosavybę (Konstitucijos 22 str.), piliečio teises ir laisves (Teismų įstatymo 44 str. 1 d.), asmens susirašinėjimo, pokalbio telefonu ir kitokio susirašinėjimo slaptumą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d.), dėl to jai buvo padaryta neturtinė žala.
Su ieškovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutiko.
Apeliacinio teismo nutartyje rašoma, kad 2009 m. lapkričio 25 d. raštu Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kauno apygardos teismo pirmininkui pranešė, kad N.Venckienė rašo skundus, pareiškimus, susijusius su kita baudžiamąja byla, teisėsaugos ir kitoms institucijoms, kitų asmenų vardu ir kad asmenis įvardija nepagarbiais, žeidžiančiais pavadinimais ir, kad, jo (prokuroro) nuomone, ieškovės, kaip teisėjos, veiksmus reikalinga įvertinti Teisėjų etikos kodekso normų kontekste. Iš šio rašto turtinio matyti, kad prokuroro pranešime neatskleistas ieškovės rašytų kitų asmenų vardu skundų, pareiškimų turinys, institucijų, kurioms adresuoti skundai ir pareiškimai, pavadinimai bei asmenys, apie kuriuos ieškovė nepagarbiai, įžeidžiančiai atsiliepia.
Tuometinės teisėjos darbo kompiuteryje rastos laikmenos apie L.Stankūnaitę tokias pavadinimais: „Atskirasis p...zdos skundas“, „Kalių biurui“.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pateiktame rašte Kauno apygardos teismo pirmininkui pateikta informacija, kuri buvo perduota Teisėjų Tarybai, yra apie ieškovės Teisėjų etikos kodekso normų galimus pažeidimus, o ne ikiteisminio tyrimo medžiagos paskelbimas.
„Ieškovės, kaip teisėjos, veiklos patikrinimas ir jį atlikus padarytos išvados, yra susijusios su teisėjos elgesiu, privalomu laikytis pagal Teisėjų etikos kodeksą. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos dokumentų (protokolų) panaudojimas atliekant ieškovės, kaip teisėjos, veiklos patikrinimą dėl Teisėjų etikos kodekso laikymosi ir išvadų pateikimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nepažeidė jos teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą“, – pažymima teismo nutartyje.
Apibendrindama visą bylos medžiagą, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad N.Venckienės apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnyje ir 330 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Šiandienė N.Venckienei nepalanki Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėjo iškart.
