Pranešama, kad ikiteisminis tyrimas baigtas kaltinamuoju aktu. Kaune surengtoje spaudos konferencijoje atliktą tyrimą pristatė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ir ikiteisminiam tyrimui vadovavęs bei jį organizavęs Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis.
„Prokuratūra užverčia dar vieną ikiteisminį tyrimą. N.Venckienė iš įtariamosios tapo kaltinamąja. Garliavos istorija – tam tikras testas teisėsaugos, valstybės institucijoms bei visuomenei. Visos šios istorijos buvo galima išvengti, jei nebūtų tiek eskalacijos apie eilinę situaciją, šeimos dramą“, – spaudos konferenciją pradėjo D.Valkavičius.
Jis priminė ankstesnius teismo sprendimus, kuriais kai kurie šioje istorijoje dalyvavę asmenys jau buvo pripažinti kaltais.
„Turime 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas kaltu tvirkinęs mažametę Klonio gatvėje. 2018 m. spalio 31 d. tas pats teismas padarė išvadą, kad mažametei Klonio gatvėje buvo daromas poveikis. 2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos teismas neįsiteisėjusiu teismo sprendimu 7 asmenis pripažino kaltais neteisėtai rinkus informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Šios bylos priešistorė yra tokia. Artimiausiu metu ši byla bus perduota teismui. Įtariamoji turės galimybė pateikti savo argumentus ne tik viešoje erdvėje“, – vardijo D.Valkavičius.
Prokuroras D.Jakutis patikino, kad tyrimą baigtu buvo galima laikyti ir anksčiau. Viskas, kas buvo įmanoma atlikti nedalyvaujant įtariamajai (N.Venckienė, kaip tikino teisėsauga, slapstėsi JAV), buvo atlikta.
Kai N.Venckienė buvo grąžinta į Lietuvą, tyrimas realiai baigtas per 2 dienas.
„Bylos perdavimas į teismą užsitęsė tik dėl paskutinę termino dieną pateiktų gynybos prašymų. Buvo realizuojamos asmenų teisės. Buvo prašoma nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš įtariamąją ir pradėti tyrimus prieš byloje liudijusius asmenis. Tai nebuvo patenkinta. Taip pat įtariamoji pateikė gynybai reikšmingos, jos nuomone, medžiagos, kuri buvo prijungta prie bylos. Taip pat pateiktas prašymas apklausti vieną asmenį. Tai nuspręsta daryti atskirai nuo viso šio proceso. Tas asmuo turi būti apklausiamas specifiniu statusu byloje, o ne liudytoju“, – paaiškino D.Jakutis.
Kaltinamasis aktas įtariamajai įteiktas šiandien – sausio 8-ąją. Byla pagal teismingumo taisykles turėtų būti perduota Kauno apygardos teismui.
Kalbėdamas apie kardomąją priemonę, skirtą N.Venckienei, D.Jakutis patikino, kad įtariamosios prašymas padidinti atstumą, kurį ji gali nutolti nuo savo ginamosios vietos, buvo iš dalies patenkintas. N.Venckienė nurodė vietas – gydymo įstaigos, prekybos centrai ir pan., kuriose jai reikia lankytis. Tik viena jų, artimesnė valstybės sienai, per daug nutolusi nuo Kauno link valstybės sienos, buvo atmesta. Uždrausta vykti į Marijampolės rajone esančias kapines, kuriose palaidoti tolimi giminaičiai.
„Ji nenorėjo būti tėvų išlaikytinė. Žmogus turi teisę gyventi oriai, pats save išsilaikyti. Tai suprantama“, – vertindamas N.Venckienės prašymus sušvelninti kardomąją priemonę, kalbėjo D.Jakutis.
D.Valkavičius atskleidė, kad vertinant N.Venkcienės prašyme pateiktą informaciją, pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu atliekamas. Apie jį žadama informacijos suteikti vėliau. Tai susiję su asmeniu, kuris trukdė įvykdyti antstolės nurodymus, kuomet buvo vykdoma mergaitės paėmimo operacija.
„Duomenų, kad jis susijęs giminystės ryšiais su N.Venckiene, neturime“, – patikino D.Valkavičius.
N.Venckienė prašė šį asmenį apklausti.
D.Jakučio teigimu, veikų N.Venckienės atžvilgiu kvalifikacija nepasikeitė. Pats kaltinamasis aktas sudaro 69 lapus. Iš viso byla sudaro 20 tomų, kiekviename tome – po 200 lapų.
D.Jakutis pabrėžė, kad JAV vyko du procesai – dėl N.Venckienės ekstradicijos ir politinio prieglobsčio. Pastarasis yra visiškai slaptas, informacijos nesuteikta ir Lietuvos teisėsaugai.
O jei atsirastų naujų liudininkų, ar galima ateityje N.Venckienei pateikti naujų įtarimų? Prokurorai atsakė, kad tai yra menkai tikėtina.
15min primena, kad pernai lapkričio 6 dieną iš JAV pargabenta N.Venckienė Lietuvoje iš pradžių buvo suimta, tačiau Vilniaus apygardos teismas lapkričio 19 dieną patenkino prašymą paleisti ją už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą. Įtariamajai uždėta apykojė, paimti dokumentai.
Pernai gruodį N.Venckienei skirtos kardomosios priemonės (intensyvi priežiūra) sąlygos buvo sušvelnintos – padidintas leistinas judėjimo perimetras: iš Garliavoje esančių tėvų namų ji jau galėjo atvykti į Kauną. Tiesa, prašyta šį atstumą padidinti iki 50 km, tačiau prokuratūra sutiko tik su 10 km spinduliu.
Buvusiai parlamentarei pateikti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. N.Venckienė įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato įvairias bausmes, tarp jų – laisvės atėmimą iki trejų metų.
Įtariamąja N.Venckienė buvo paskelbta 2012-ais metais. Iš Lietuvos į JAV ji išvyko 2013 m. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
N.Venckienei pasislėpus, 2013 m. gegužę prokuroro nutarimu buvo paskelbta N.Venckienės paieška. 2014 m. rudenį teismas patenkino prokuratūros prašymą skirti įtariamajai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taip pat tuo metu buvo priimtas nutarimas sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą iki to skirtingose šalies prokuratūrose kontroliuotus ir organizuotus ikiteisminius tyrimus, kuriuose N.Venckienė buvo įtariama įvairių nusikalstamų veikų padarymu bei priimti sprendimai dėl tarptautinių teisinių procedūrų.
2016 m. pradžioje buvo pranešta apie tai, kad Lietuvos prokuratūros prašymą perduoti N.Venckienę Lietuvai JAV Teisingumo departamentas pripažino tinkamu ir vykdytinu. 2018 m. pradžioje N.Venckienė buvo sulaikyta Čikagoje.
Nuo sulaikymo dienos iki jos perdavimo pagal Lietuvos prokuratūros pateiktą ekstradicijos prašymą JAV jai buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.
Šis ekstradicijos procesas vyko vadovaujantis dvišale Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartimi, kurioje nustatytos asmenų ekstradicijos sąlygos bei tvarka. Joje nustatyta, kad šalys sprendimus priima vadovaujantis abipusio baudžiamumo principu, t. y. – atsižvelgdamos į valstybių teisinio reglamentavimo skirtumus. Vykstant šiam ekstradicijos procesui Lietuvos prokuratūra nuolat bendradarbiavo ir suteikė visą JAV institucijoms reikalingą informaciją.
