Tuometinis Panevėžio STT valdybos Operatyvinio skyriaus viršininkas Egidijus Snicorius 2008 metų spalį surašė pažymą, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja V.Savickienė gali daryti neteisėtą poveikį savo kolegai. Dėl to pradėta slapta sekimo operacija.
Įdomu tai, kad pagal įstatymą E.Snicorius net neturėjo teisės pasirašyti tokios pažymos – prašymą sekti teisėją galėjo pateikti tik STT valdybos viršininkas.
O kaip dabar aiškėja, pati pažyma buvo niekinė – į ją sudėta nepatikrinta ir nekonkreti informacija, kuri nepasitvirtino.
Nepaisant to, STT agentai klausėsi teisėjos beveik dvejus metus, karštligiškai tikėdamiesi išgirsti apie kokį nors neteisėtą jos žingsnį.
Liepos 2 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) tokius veiksmus įvertino kaip netoleruotinus.
„Tokios teisinės situacijos, kai per protingą laiką nepasitvirtinus įtarimui dėl nusikalstamos veikos toliau nepagrįstai ilgai atliekama slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė iš esmės tikintis (nesant tam rimto pagrindo) gauti informacijos dėl kokios nors kitos nusikalstamos veikos ir taip siekiant pateisinti šios priemonės taikymą, netoleruotinos“, – pasisakė LAT teisėjų kolegija.
Byla subliuško
Galiausiai, neradus prie ko rimtai prikibti, teisėsauga sukurpė bylą dėl to, kad teisėja vienos gydytojos paprašė dukrai išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, nors iš tiesų pastaroji nesirgo. Taip teisėja esą piktnaudžiavo tarnyba.
Dėl šios istorijos prieš teismą stojo ne tik V.Savickienė, bet jos vyras, taip pat buvęs teisėjas Rimantas Savickas bei jų dukra J.Savickaitė.
Pirmosios instancijos teismas šeimą dėl to išteisino, Apeliaciniame teisme į situaciją pažiūrėta kiek kitaip ir jie pripažinti kaltais, tačiau byla nutraukta dėl senaties. Galiausiai LAT 2015 metais nusprendė, kad joks nusikaltimas padarytas nebuvo.
„Baudžiamojoje byloje kaltinimas teisėjai V.Savickienei piktnaudžiaujant tarnyba buvo iš esmės grindžiamas tuo, kad ji piktnaudžiavo savo autoritetu, paskambinusi telefonu siekdama gauti nedarbingumo pažymėjimą savo dukteriai, kuri, būdama pilnametė, gyveno atskirai nuo tėvų, dirbo kitame darbe ir nedarbingumo pažymėjimu galėjo pateisinti nebuvimą darbe.
Tačiau jokios asmeninės naudos V.Savickienė negavo, – pažymima LAT nutartyje. – Kitu atveju, kreipiantis į gydytoją bet kokiu klausimu ir prisistačius teisėju ar kitokių visuomenėje žinomų profesijų atstovu, reikštų, kad gydytojas į tokį paklausimą turėtų reaguoti besąlygiškai.“
Visą šį procesą teismas įvertino kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kuris pradėtas tik dėl STT agentų ir prokuratūros klaidų.
„Ieškovei neteisėtai buvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai ir ji teismo buvo neteisėtai nuteista dėl veiksmų, kurie nėra nusikalstami“, – rašoma teismo nutartyje.
Sugriauta sveikata ir karjera
V.Savickienė savo garbę buvo priversta ginti ne vienerius metus. Oficialiai apie jos neva padarytą nusikaltimą visuomenei pranešta 2010 metais.
Netrukus prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl V.Savickienės atleidimo ir prašymas buvo tenkintas.
Tik 2015 metais visoje šioje istorijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi išteisino buvusią teisėją.
Prireikė dar penkmečio, kol V.Savickienei nuspręsta kompensuoti padarytą žalą.
2020 metų liepos 2 dieną LAT nusprendė, kad nepagrįstai pradėtas baudžiamasis persekiojimas sugriovė ne tik V.Savickienės reputaciją, bet ir sugadino sveikatą.
„Nuolatinis persekiojimas lėmė ieškovės įbauginimą. To pasekmė – stresas, nervinė įtampa, ieškovei pablogėjo sveikata, susirgimai tęsėsi, – dėstoma LAT nutartyje. – Dėl esmingai pažeisto orumo, sugadintos reputacijos ir pablogėjusios sveikatos dėl ieškovės daugiau kaip prieš 10 metų pradėtas neteisėtas ikiteisminis tyrimas sutrukdė ieškovei dirbti visą nurodytą laikotarpį jos turėtą kvalifikaciją atitinkantį darbą.“
V.Savickienei padarytą žalą LAT įvertino 50 tūkst. eurų, būtent tokią sumą jai turės išmokėti Lietuvos valstybė.
Tiesa, šiuo metu advokate dirbanti moteris prašė trigubai didesnės kompensacijos – 150 tūkst. eurų.