Kaip 15min informavo Živilė Martusevičienė, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjo padėjėja, vasario 4 dieną turėjęs vykti eilinis teisiamasis posėdis buvo atšauktas, nes nušalinus prokurorą, naujam prokurorui reikia laiko susipažinti su bylos medžiaga.
Pasak jos, kito posėdžio data bus nustatyta, suderinus laiką su proceso dalyviais ir prokuroru.
Nušalinimą iki tol kaltinimą byloje palaikiusiam prokurorui Mindaugui Šukiui pareiškė kaltinamųjų gynėjai.
„Nušalinimas prokurorui Mindaugui Šukiui buvo pareikštas motyvuojant tuo, kad prokuroras šališkai, neobjektyviai atliko ikiteisminį tyrimą. Kaltinamųjų gynėjų prašymas dėl prokuroro nušalinimo 2019 metų sausio 22 dieną teismo nutartimi buvo patenkintas“, – teigė Ž.Martusevičienė.
Teismas nustatė, kad „iš pateiktų argumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tarp kaltinimo ir gynybos jau kilo trintis“.
Bylą pradėjus nagrinėti teisme, dalis gynybos prašymų buvo patenkinti. Tokiam sprendimui pritarė ir kitas prokuroras, palaikęs kaltinimą.
„Siekiant išsklaidyti visas abejones dėl prokuroro šališkumo, prašymas tenkintinas“, – rašoma teismo nutartyje.
Pasak Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Izabelės Bočkienės, teisinėje valstybėje ši praktika yra normali bei taikoma teisminių procesų metu.
15min primena, kad 2017 metų rugpjūčio 6 dieną, baigiantis Rumšiškėse vykstančiam festivaliui „Granatos Live“, kilo gaisras – sudegė du Liaudies buities muziejaus pastatai. Gaisro metu visiškai supleškėjo gyvenamasis namas ir savaime nuo šio pastato užsiliepsnojo medinis ūkinis pastatas.
Prokuratūros duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad uždaroji akcinė bendrovė ir jai atstovavęs darbuotojas renginio metu pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Nustatyta, kad renginio metu buvo naudoti netinkami fejerverkai, kurių dalys pasiekė žemę ne visai sudegusios – taip 2018 metų spalio mėnesį skelbė Generalinė prokuratūra perduodama bylą į teismą.
Kaltinamajame akte teigiama, kad fejerverkų paleidimui buvo naudojama nestabili platforma ir kad buvo naudojami F3 kategorijos gaminiai. Juos sprogdinant reikia užtikrinti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą nuo artimiausio objekto. Prokurorų duomenimis, šis reikalavimas buvo pažeistas.
Dėl gaisro festivalio „Granatos Live 2017“ metu valstybei padaryta turtinė žala vertinama beveik 208 tūkst. eurų.
Abu kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta.
„Įmonei jau 22 metai, mes ne kokie naujokai, atstumas 500 metrų iki pastatų, todėl šie kaltinimai skamba kaip iš fantastikos srities. Viską įrenginėjome pagal galiojančius teisės aktus ir viskas buvo daroma pagal juos. Viskas buvo suderinta su priešgaisrinėmis tarnybomis, fejerverkai sertifikuoti. Fejerverkai neturi tokio galingumo, kad nuskristų 500 metrų, net kampu šaunant tai yra neįmanoma“, – prieš pirmąjį teismo posėdį sausio pradžioje sakė V.Butrymas.
Ta pati įmonė fejerverkus festivalyje leido ne pirmus metus.
Už pirotechnikos efektus festivalyje buvęs atsakingas Darius Staliauskas, kuris šiuo metu įmonėje nebedirba, taip pat tikino, nesijaučiąs kaltu, nes viską darė pagal instrukcijas, buvo užtikrinti visi reikiami atstumai bei saugus fejerverkų paleidimas.
