Teismas nusprendė abu kaltinamuosius išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aplinkosaugininką pareikštą 4,6 mln. eurų gamtai padarytos žalos atlyginimo civilinį ieškinį nuspręsta palikti nenagrinėtą.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui.
Kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė Inesa Gulbinienė teigia dar nežinanti, ar skųs išteisinamąjį nuosprendį. Kaip 15min teigė prokurorė, reikia susipažinti su teismo nuosprendžio motyvais, kurie pateikti 45-uose lapuose.
Išvados paneigtos
Teismas, apibendrindamas specialistų ir ekspertų išvadas, konstatavo, kad Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistų nurodytos išvados yra visiškai paneigtos, nes jose specialistai nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teiginiai yra neįrodyti, tik deklaratyvūs, o atsakymai į klausimus yra paremti tik prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais.
Pateiktas teiginys, kad UAB „Kauno vandenys“ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 20 d. buvo išleistos visos technologinių procesų metu susidarančios gamybinės nevalytos nuotekos ir tai sąlygojo Nemuno, Kuršių marių ir Baltijos jūros ilgalaikį vandens ekosistemos blogėjimą, teismo sprendimu, nėra pagrįstas, nes remiasi tik žodiniais pranešimais, pastebėjimais, samprotavimais ir prielaidomis.
Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra tikslių duomenų, kada galėjo būti įrengtas neteisėtas vamzdynas ir jog pro jį nuolat tekėjo nuotekos.
Atsakant į klausimą, kiek laiko galėjo būti vykdomi pažeidimai, specialistai nurodė, jog vertinant pagal dulkių/voratinklių kiekį virš nelegalaus išleistuvo sklendės, akivaizdu, kad sklendė nebuvo užsukta ilgą laiką.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad joje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kiek laiko buvo naudojamasi neteisėtai įrengtu išleistuvu.
Daug abejonių
Kaip skelbiama Kauno apylinkės teismo pranešime spaudai, teisėjas konstatavo, kad specialistų išvadose taip pat nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, kad būtent Kauno nuotekų valyklos išleistos nevalytos nuotekos sukėlė Nemuno upės pakrančių dumblėjimą.
Pagal vieno iš specialistų vertinimą, galimai išleistų nuotekų užterštumo koncentracijos buvo mažos ir jos negalėjo sukelti Nemuno pakrančių dumblėjimo, jeigu ir būtų išleidžiamos nevalytos.
Taip pat pažymima, kad jokie kiekiai teršalų, viršijančių didžiausius leistinus taršos dydžius ir užfiksuoti taršos leidimuose, nebuvo išleisti. Tad AAD specialistų žalos apskaičiavimas nėra tikslus, o vien apytikslis.
Visos byloje surinktos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, jog nors „Kauno vandenys“ nuotekų valykloje ir buvo įrengtas nelegalus avarinis nuotekų išleistuvas į išvalytų nuotekų kanalą, tačiau byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie šio išleistuvo realų panaudojimą ar tuo labiau kad šis išleistuvas būtų sukėlęs kokią nors realią žalą aplinkai.
Kilo didžiulis skandalas
Skandalas kilo kiek daugiau nei prieš šešerius metus, kai Aplinkos ministerija ir jos pavaldžių institucijų specialistai sulaukė informacijos apie tai, jog bendrovė „Kauno vandenys“ galimai dalį neišvalytų nuotekų išleidžia į Nemuną.
2017 metų kovą vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, bendrovės „Kauno vandenys“ teritorijoje buvo rastas techninėje dokumentacijoje nepažymėtas slaptas nuotekų išleistuvas, kuriuo dalis neišvalytų nuotekų žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo tiesiai į Nemuną.
Kaltintojų duomenimis, taip nuotekos buvo leidžiamos nuo 2013 iki 2017 metų. AAD šioje byloje pateikė daugiau nei 4,6 mln. eurų civilinį ieškinį – paskaičiuota, kad būtent tokia žala gamtai galėjo būti padaryta.
Kaltinimai pareikšti dviem „Kauno vandenų“ darbuotojams, kurių vienas slapto vamzdžio atradimo metu jau net nedirbo įmonėje – buvo išėjęs į pensiją.
Buvęs „Kauno vandenų“ nuotekų valyklos viršininkas, 1945 metais gimęs P.Maruniakas ir jo pavaldinys vyr. technologas, 1951 metais gimęs B.Strumskis, apkaltinti aplinkosaugos priežiūros taisyklių pažeidimais, kai padaryta didelė žala gamtai.
Abu pensininkai kaltinti tuo, kad „Kauno vandenyse“ eidami viršininko ir vyriausiojo technologo pareigas, nekontroliavo 2013 metais įrengto nelegalaus avarinio nuotekų vamzdyno, o tai sudarė sąlygas pro neteisėtą vamzdyną į išvalytų nuotekų kanalą išleisti visas technologinių procesų metu susidarančias gamybines nevalytas nuotekas.
Kaltinamajame akte buvo nurodoma, jog dėl šių asmenų galimai nusikalstamų veikų labai didelis kiekis aplinkai kenksmingų teršalų tekėjo tiesiai į Nemuną ir buvo tiesiogiai teršiama vandens aplinka bei vandens telkiniai ir jog tokiu būdu, sistemingai pažeidinėjant teisės aktuose nustatytus Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimui, buvo padaryta didelė – 4 6369 800,74 Eur milijonų žala vandeniui.
Už tai grėsė bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Išleistuvas turėjo veikti laikinai
Liudydamas teisme P.Maruniakas savo kaltės nepripažino. Jis aiškino, kad projektuojant nuotekų valyklą nebuvo numatytas joks avarinis išleistuvas, kuris avarijos atveju galėjo apsaugoti nuo apsėmimo. Įprastai nuotekų siurblinėse tokie išleistuvai yra daromi.
O avarija, anot kaltinamojo, įvyko – 2011–2012 metais dėl susikaupusio smėlio pradėjo strigti vietinės nuotekų siurblinės darbas, susidarė 4 metrų smėlio kupeta. Tuomet neva buvo nutarta ruošti projektą naujos spaudiminės linijos statybai.
Nuotekų valyklos kanalizacijos tinkluose, anot P.Maruniako, pradėjo kilti nuotekų lygis. Jei būtų buvusi apsemta įranga, nuotekų valyklos darbui būtų iškilusi reali grėsmė – nevalytos nuotekos, 25 tonos jų per dieną, būtų ištekėjusios į Nemuną be valymo.
„Reikėjo kažkur išleisti susikaupusias nuotekas. Buvome pasimetę, su tokia situacija neteko susidurti, jokių instrukcijų tokiam atvejui nebuvo. Tuomet Bronius Strumskis pasiūlė išleisti susikaupusias nuotekas į valytų nuotekų išleidimo kanalą. Tuo žadėta pasinaudoti trumpą laiką – maždaug savaitę. Ateityje tas pajungimas privalėjo būti panaikintas. Tuomet, kai pradės funkcionuoti nauja linija“, – aiškino P.Maruniakas, patikinęs, kad tuo metu tai buvo geriausias pasiūlymas, norint išvengti apsėmimo.
Avarinį išleistuvą, anot kaltinamojo, darbuotojai įrengė patys – vietinėmis pajėgomis, viešieji pirkimai tam nebuvo vykdomi.
2013 metų rugsėjį buvo baigtos naujosios linijos statybos. Vietinės siurblinės nuotekos pradėjo tekėti ja. Senoji linija su laikinu avariniu išleistuvu, anot kaltinamojo, buvo uždaryta sklende, mąstant, kad vėliau ją reikės demontuoti.
Tik vėliau, iš „Kauno vandenų“ komisijos išvados, pateiktos 2017 metų gegužę, P.Maruniakas sužinojęs, kodėl senoji linija nebuvo demontuota – išmontavimas neva yra brangus, linija palikta avariniam atvejui.
„Mano manymu, sklendė galėjo būti atsukta 2016 metų spalį, kai nuotekų siurblinėje buvo vykdomi siurblių keitimo darbai. Mano nuomone, čia žioplumas ir tiek. Be vyr. technologo žinios niekas negali sukinėti jokių sklendžių. Aš pats nė karto nedaviau nurodymo leisti nuotekas per avarinį išleistuvą. Kas vyko siurblinėje per tuos trejus metus, kai aš jau nedirbau, galiu spręsti tik iš duomenų ikiteisminiame tyrime“, – spėjo kaltinamasis.
Jį ypatingai liūdino kaltinimų, kurie jį pasiekė kaip perkūnas iš giedro dangaus, būnant pensijoje, nepagrįstumas. Jis net nesuprato, kuo yra kaltinamas: „Juk nuotekų siurblinės viršininku dirbau tik iki 2014 metų liepos, o kaltinamas tuo, ką neva dariau nuo 2013 iki 2017 metų. Kaip galėjau būti už tai atsakingas, kai net nedirbau?“.
Kaltės taip pat nepripažino
Teisme liudijęs antrasis kaltinamasis B.Strumskis taip pat savo kaltės nepripažino. Pasak jo, avarinio išleistuvo įrengimui projektas nebuvo reikalingas.
Pasak kaltinamojo, nelabai kas ir žinojo apie tą įrengtą laikiną išleistuvą. Jo duomenimis, išleistuvu naudotasi tik 3 dienas 2013 metų birželio pabaigoje. Po to sklendė buvo užsukta ir išleistuvas daugiau nenaudotas.
Kaltinamasis pripažino, kad reikėjo paprasčiausiai įteisinti tą avarinį laikiną išleistuvą ir užplombuoti. Jis nežino, kodėl tai nebuvo padaryta – tiesiog užsimiršta.
Įmonę jis paliko 2018 metų spalį.
