Šią bylą Panevėžio apygardos teismas gegužę buvo nusprendęs grąžinti prokurorams, nes esą bylos nagrinėjimas teisme yra negalimas, kol neišspręsti keli svarbūs klausimai.
Šią nutartį Apeliacinis teismas panaikino, BNS pranešė teismo atstovė Vilma Budėnienė.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Šioje baudžiamojoje byloje R. Zamolskis yra kaltinamas dėl kvalifikuoto dviejų žmonių nužudymo, kvalifikuotų pasikėsinimų nužudyti 14 asmenų, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimų.
Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie Vilniuje, netoli Gariūnų esančio prekybos centro „Maxima“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.
Išpuolio metu buvo sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu buvo pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).
2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Vilniaus centre vykusio susišaudymo metu buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę pareigūnai.
Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos perdavimas prokurorui neapibrėžtam laikui ir neaiškiems tikslams gali ne tik pailginti bendrą proceso trukmę, bet ir apskritai paneigti galimybę įvykdyti teisingumą.
R. Zamolskis taip pat yra kaltinamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų itin žiauriai nužudęs du vyrus.
Rugsėjo 28 dieną Kaune su bendrininkais jis pasikėsino nužudyti ir šūviais sužeidė du policijos pareigūnus.
Spalio 1-osios naktį R. Zamolskis kaltinamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.
Po savaitės Panevėžyje R. Zamolskis šaudydamas paspruko nuo jį persekiojusių pareigūnų, jo bendrininkas Virginijus Savickis tuomet buvo nukautas „Aro“ pareigūnų per įkaitų išlaisvinimo operaciją.
2001-aisiais buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis buvo sulaikytas Rusijoje, kur šiuo metu atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią teismas jam skyrė 2016 metais – Jekaterinburge jis buvo pripažintas kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.
Teisingumo ministerija pernai kreipėsi į Rusijos institucijas dėl R. Zamolskio perdavimo Lietuvai, likusiai bausmės daliai atlikti, tačiau atsakymo dar nesulaukė.
Apeliacinis teismas pateikia analizę
Išsamų pranešimą apie tai, kad R.Zamolskio baudžiamoji byla nepagrįstai buvo perduota prokurorui, ketvirtadienio pavakarę išplatino ir Lietuvos apeliacinis teismas.
Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, 2021 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. Zamolskis kaltinamas įvairiais nusikaltimais, padarytais Lietuvoje 2001 m. (pasikėsinimu nužudyti policijos pareigūnus, inkasatorius, ginkluotu apiplėšimu, nužudymu ir kt.), perduota prokurorui. Panaikinus apygardos teismo nutartį, R. Zamolskio baudžiamoji byla perduota tam pačiam teismui.
Apygardos teismas parengimo nagrinėti bylą teisme metu priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui, konstatavęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme.
Tokiais pažeidimais Panevėžio apygardos teismas nurodė šias aplinkybes: pirma, ikiteisminio tyrimo metu nesilaikyta reikalavimo dėl kaltinamojo akto nuorašo įteikimo R. Zamolskiui, šiuo metu atliekančiam bausmę Rusijos Federacijoje; antra, prokurorai nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp bylos duomenų, susijusių su R. Zamolskio galimu nepakaltinamumu; trečia, ikiteisminio tyrimo metu tinkamai neišspręstas klausimas dėl R. Zamolskio perdavimo Lietuvos Respublikai ir jo galimybės dalyvauti baudžiamajame procese.
Dėl pirmojo apygardos teismo nurodyto trūkumo (kaltinamojo akto neįteikimo R. Zamolskiui) Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad prokuratūra tinkamai laikėsi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, susijusių su kaltinamojo akto įteikimu baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris kaltinamas nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala, padarymu, slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę užsienio valstybėje, atsisakančioje šį asmenį išduoti Lietuvos Respublikai.
Išnagrinėjus prokuroro skundą, nustatyta, kad prokuratūra ne tik pagal galiojančias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas išsiuntė kaltinamąjį aktą Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai, bet ir pateikė papildomą prašymą dėl kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos medžiagos kopijos elektroninėje laikmenoje įteikimo kaltinamajam. Nors tiesioginio atsakymo dėl kaltinamojo akto įteikimo R. Zamolskiui iš Rusijos Federacijos iki šiol nėra gauta, atsižvelgęs į kitus bylos duomenis, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad kaltinamasis aktas R. Zamolskiui yra įteiktas.
„Oficialaus rašytinio patvirtinimo apie kaltinamojo akto nuorašo įteikimą nebuvimas, žinant apie realų šio dokumento įteikimo faktą, tėra formalaus pobūdžio trūkumas, nesudarantis kliūčių perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai nustatė ir kitą esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, t. y. dėl kaltinamojo R. Zamolskio psichikos sveikatos būklės tinkamo neištyrimo, trukdančio išsamiai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą.
Aukštesnės instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daugybė veiksmų, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su R. Zamolskio psichikos sveikatos būkle, atlikta ekspertizė, kurios metu atsakyta į visus suformuluotus klausimus, o bylos nagrinėjimo metu, iškilus papildomų klausimų dėl kaltinamojo psichikos sveikatos būklės, teismas turi teisę pats paskirti papildomą ekspertizę, apklausti ekspertus ir atlikti kitus būtinus veiksmus.
Dėl trečiojo apygardos teismo nurodyto trūkumo (neišsiaiškinimo dėl R. Zamolskio galėjimo dalyvauti baudžiamajame procese) Lietuvos apeliacinis teismas nors ir sutiko, kad skundžiamoje nutartyje iš dalies teisingai nurodyta, jog procesinių galimybių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme dalyvaujant kaltinamajam R. Zamolskiui išsiaiškinimas gali užsitęsti vien dėl susirašinėjimo su Rusijos Federacijos kompetentingomis institucijomis, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti skundžiamoje nutartyje nurodyti baudžiamojo proceso pažeidimai.
Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog byloje nėra išspręstas kaltinamojo R.Zamolskio perdavimo Lietuvos Respublikai klausimas. Rusija jį išduoti nėra sutikusi.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog byloje nėra išspręstas kaltinamojo R. Zamolskio perdavimo Lietuvos Respublikai klausimas. Iš Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 2015 ir 2016 metais ir iš Rusijos Federacijos teisingumo ministerijos 2017 metais buvo gauti atsakymai, kuriais atsisakyta perduoti R. Zamolskį Lietuvos Respublikai, o į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. pakartotinį prašymą perduoti R. Zamolskį likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti Lietuvoje iki šiol atsakymas nėra gautas.
Tačiau, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pakartotinis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kreipimasis nepanaikina ankstesnių Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, todėl turi būti vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu gautais sprendimais, kuriais atsisakyta perduoti R. Zamolskį Lietuvos Respublikai. Priešingu atveju nepagrįstas delsimas atlikti ikiteisminį tyrimą ar nagrinėti baudžiamąją bylą prieštarautų baudžiamojo proceso tikslams ir paskirčiai.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje papildomai pasisakė ir dėl esminių bylos nagrinėjimo nedalyvaujant kaltinamajam aspektų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos perdavimas prokurorui neapibrėžtam laikui ir neaiškiems tikslams gali ne tik pailginti bendrą proceso trukmę, bet ir apskritai paneigti galimybę įvykdyti teisingumą. Nagrinėjamoje situacijoje teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui aiškiai prieštarauja proceso paskirčiai ir negali būti paliktas galioti.
Siekdamas teisinio aiškumo ir atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio apygardos teismui gali tekti spręsti, ar byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant kaltinamajam, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje papildomai pasisakė ir dėl esminių bylos nagrinėjimo nedalyvaujant kaltinamajam aspektų.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
