Kaip rašoma teismo pranešime, kaltinamoji I.S. žinodama, kad yra nėščia, siekė apgaule įgyti svetimą turtą – Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančias lėšas – ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas susitardama su asmeniu, kad šis už tiksliai nenustatyto dydžio atlygį, fiktyviai ją įdarbintų į realiai jokios veiklos neatliekančią UAB „Jaros vingis“ įmonę.
Vertindamas ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad I.S. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamosios kaltė buvo įrodyta pilnai iš duotų parodymų ir pačios rašytų prašymų skirti jai motinystės ir ligos pašalpas bei VSDF valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų pagal I.S. pateiktus prašymus pervesti pinigines lėšas į jos nurodytą banko sąskaitą.
Teismas nustatė, jog I.S. turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančias lėšas: ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo šiam tikslui pasiekti ir VSDF biudžetui padarė didelę žalą, nes neteisėtai įgijo 61 tūkst. 230 litų jai išmokėtų pašalpų.
Teismas nusprendė I.S. pripažinti kalta ir nubausti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Įpareigojant I.S. per jai paskirtą šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės laiką, nuo 23 val. iki 7 val. būti savo namuose.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš I.S. priteisti 61 tūkst. 230 litų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.