Teismo atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė BNS sakė, kad šis teisėjas yra dirbęs Generalinėje prokuratūroje, todėl nusišalino, kad nekiltų abejonių šalims dėl galimo teisėjo šališkumo. Byla bus toliau nagrinėjama, kai bus sudaryta nauja teisėjų kolegija.
LVAT dar kovo pradžioje norėjo imtis atleistos prokurorės skundo, tačiau tada G.Ročienė pareiškė nušalinimą trijų teisėjų kolegijos pirmininkui Virgilijui Valančiui, nes šis yra dirbęs Generalinėje prokuratūroje, be to, V.Valančius ir A.Valantinas yra mokęsi kartu bei dirbę Teisėjų asociacijoje.
Teismas nagrinėja moters skundą dėl pernai birželį priimtos Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) nutarties, kuria konstatuota, kad dėl netinkamo darbo tiriant kauniečio Drąsiaus Kedžio skundą dėl jo mažametės dukters tvirkinimo G.Ročienė pagrįstai ir teisėtai atleista iš darbo.
G.Ročienė kreipėsi į VAAT prašydama kaip neteisėtą panaikinti Generalinės prokuratūros 2009-ųjų spalio pabaigos tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu jai skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos Kauno miesto apylinkės prokuratūroje.
VAAT jos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimą sąlygojo šiurkštūs pažeidimai, G.Ročienės padaryti kontroliuojant bei vykdant ikiteisminį tyrimą. Pirminių, būtiniausių veiksmų, kurie būtų turėję įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei ir sėkmei, neatlikimas, aukštesnio prokuroro konkrečių reikalavimų nevykdymas pakenkė bylos tyrimui.
Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus vyriausioji prokurorė Danutė Blažienė yra anksčiau sakiusi, kad pagrindinė G.Ročienės atleidimo priežastis – ji netinkamai kontroliavo, vadovavo ir pati atliko ikiteisminį tyrimą dėl mažametės mergaitės galimo seksualinio tvirkinimo.
D.Blažienės teigimu, „būtent ten buvo praleistas laikas ir momentas surinkti pagrindinius įrodymus, kurie toliau ir lėmė sunkią bylos eigą“.