Prokurorai, išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo š. m. kovo 27 d. nuosprendyje išdėstytus motyvus, su jais nesutinka ir mano, kad teismas paskyrė per švelnias bausmes, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir netinkamai išsprendė civilinį ieškinį.
Prokurorų nuomone, teisėjų kolegija, skirdama bausmes septyniems nuteistiesiems, neatsižvelgė į jų vaidmenį padarant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Netinkamos bausmės už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus paskirtos ir tiems nuteistiesiems, kuriems teismas, pritaikęs Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė švelnesnę bausmę, negu įstatymo sankcijoje už tam tikrą nusikaltimą numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.
Civilinis ieškinys buvo pareikštas ne dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, ką nuosprendyje nurodė teismas, o neteisėtų kariškių veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių.
Prokurorų nuomone, Vilniaus apygardos teismas, nurodęs, kad ieškinys šioje byloje negali būti sprendžiamas, nes „šioje byloje kaltinimai dėl turto sunaikinimo ir/ar sugadinimo bei turto iš užgrobtų patalpų pagrobimo kaltinamiesiems nepareikšti“, šioje byloje netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą.
Su tokiu teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio, t. y. žalos Lietuvos valstybei, išsprendimu Generalinė prokuratūra nesutinka. Civilinis ieškinys buvo pareikštas ne dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, ką nuosprendyje nurodė teismas, o dėl neteisėtų kariškių veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių – žmonių nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Dėl to buvo mokamos kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. 3-38 „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“, kuriuose numatytos išmokos bei kompensacijos žuvusiųjų šeimų nariams, laisvės gynėjams.
Suprasti akimirksniu
- 1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. 32 asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, per 1000 buvo kitaip sužaloti.
- 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys, tarp jų buvo Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius.
- Prasidėjus naujam bylos etapui, pirmasis posėdis šioje valstybinės reikšmės byloje buvo surengtas 2016 metų sausio 27 dieną. Perdavimo į teismą momentu bylą sudarė 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų, vykstant procesui apimtis dar padidėjo (iki 762 tomų).
- Teismo procese tiesiogiai dalyvauja du Rusijos karininkai (Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas), o dar 65 kaltinamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami už akių. Visi pripažinti kaltais (nuosprendis neįsiteisėjęs).
- Kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems asmenims.
- Į kaltinamųjų gynybą teisme įsitraukė net 126 advokatai. Nukentėjusiųjų šioje byloje – apie 700, liudytojų – apie tūkstantį.
