Nusikaltėliams, Šiaulių policijoje dirbusiems mafijos metodais – žinios iš Aukščiausiojo Teismo

Susivienijimo narių ryšiai buvo palaikomi tiesiogiai ir ryšio priemonėmis, nuteistieji rengdavo susitikimus, kurių metu aptardavo su nusikalstamo susivienijimo veikla susijusius klausimus, susitardavo netgi dėl parodymų turinio ir apimties sulaikymo atveju.

Šioje LAT byloje esminis kasacinis klausimas buvo nustatyti, kokia bendrininkavimo forma veikė minėti 5 teisėsaugininkai, priklausę „policinei mafijai“.

Nusikalstamo susivienijimo požymių aiškinimas neturėtų apsiriboti tik bendrininkų grupės vidinės struktūros vertinimu, pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pranešime.

Teismų informacinė sistema „Liteko“ skelbia, kad kasatoriai šioje byloje buvo Remigijus Dereškevičius, Remigijus Zykas, Tomas Ruchtinas ir Giedrius Vaitkus. Minėtasis T.Ruchtinas yra buvęs Šiaulių kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) 4-ojo skyriaus vadovas. Beje, kaip primena BNS, T.Ruchtinas anksčiau buvo pelnęs policijos Metų seklio apdovanojimą. T.Ruchtinui ir buvusiam jo kolegai, tuomečiam ONTB 4-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui Ričardui Pociui yra skirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės.

Prireikė išplėstinės LAT kolegijos

2023 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo sudėtingą seną, bet vis dar aktualią bylą. Joje, be kita ko, 5 asmenys buvo nuteisti už tai, kad, būdami skirtingo rango policijos pareigūnai, dirbdami viename Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro padalinyje, nuo 2011 m. antrosios pusės iki 2013 m. vasaros, bendrininkaudami skirtingai žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis bendrininkavimo formomis, darė nusikaltimus.

Pirmosios instancijos teismas kaip jų bendrininkavimo formą buvo nustatęs „nusikalstamą susivienijimą“, o apeliacinės instancijos – „organizuotą grupę“.

Šis susivienijimas, arba grupė, darė labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 146, 178, 183, 187, 225, 226, 228, 235, 260, 263, 300 straipsniuose.

Įspūdingas nusikaltimų sąrašas

Grupuotė neteisėtai atimdavo žmonėms laisvę, grobė svetimą turtą, kyšininkavo, kyšininkavo kaip tarpininkai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, klastojo tikrus dokumentus, susijusius su jų, kaip policijos pareigūnų, tarnybinėmis funkcijomis, tyčia sugadino svetimą turtą, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip platino įvairius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, pasisavino jiems patikėtus įvairius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas pardavė ir taip iš nusikalstamų veikų neteisėtai praturtėjo.

Kiti asmenys byloje buvo nuteisti dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dokumentų klastojimo ir kitų veikų, nurodytų BK 227, 228, 259, 260, 263, 300 straipsniuose.

Šioje byloje esminis kasacinis klausimas buvo nustatyti, kokia bendrininkavimo forma veikė minėti 5 asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokius nusikalstamo susivienijimo, apibrėžto BK 249 straipsnio 1 dalyje, požymius: susivieniję bendrai veikė net 5 policijos pareigūnai, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio tarnybiniai ir asmeniniai ryšiai, akivaizdus vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas; taip pat jie, naudodamiesi savo tarnybiniu statusu, darė labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus.

Aukštas mafijos organizuotumo lygis

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamais tikslais suburtos grupės stabilumas, veiklos planavimas, pelno siekimas, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, aukštas organizuotumo lygis leidžia daryti išvadą, jog minėti asmenys dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Apeliacinės instancijos teismas su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir konstatavo, kad visą nusikaltimų darymo laikotarpį bendrai veikusių nuteistųjų sudėtis nesikeitė, tarp nuteistųjų buvo tam tikri pastovūs tarpusavio ryšiai, tačiau nuteistieji tarpusavyje nebendravo tiek intensyviai ir artimai, kaip to reikalauja BK nuostatos.

Kasacinės instancijos teismo išplėstinė kolegija konstatavo, kad nustatant, kokia forma veikė suinteresuotų asmenų grupė, Lietuvos teismų praktika šiuo metu koncentruota daugiau į vidinių struktūrinių elementų vertinimą.

Tai grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai yra nusikalstamo susivienijimo požymiai.

Tačiau yra nepasisakoma plačiau apie kitus tarptautiniu lygmeniu suformuotus principus ir praktikas, apie kuriuos buvo pasisakyta ankstyvojoje kasacinėje jurisprudencijoje (Nr. 2K-545/2006).

Joje aptartas atvejis, kai pripažįstama, kad nusikalstamas susivienijimas gali egzistuoti ir egzistuoja net ir tada, kai nustatoma, jog visi jo dalyviai yra tik nariai, veikę neturėdami aiškios organizacinės hierarchijos ir formalaus vadovo.

Todėl, remdamasi tarptautinių organizacijų, kovojančių su organizuotu nusikalstamumu, dokumentais bei mokslinių tyrimų šaltiniais, išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad hierarchinė struktūra yra būdinga tik trečdaliui šiuolaikinių nusikalstamų grupių, už dalyvavimą kuriose turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Buvo sunku demaskuoti

Kiti požymiai, kiekvienu atveju vertintini teismo, yra šie: nusikalstamos grupės stabilumas, tęstinumas, smurtas ir korupcinio pobūdžio veikos, lankstumas, organizuotumas, nusikalstamų veikų organizavimo mechanizmai ir schemos bei pavojingumas. Įvertinusi šios bylos aplinkybes, kad nusikalstamoms veikoms atlikti susivienijo 5 policijos pareigūnai, kurie turėjo tiek tiesioginę prieigą prie reikšmingos informacijos, būtinos nusikalstamoms veikoms daryti, tiek galimybę savo veiklą slėpti – pradėti fiktyvius ikiteisminius tyrimus, įgalinti fiktyvius liudytojus, kartu šiuos panaudodami ne tik nusikalstamoms veikoms slėpti, bet ir jiems gąsdinti bei terorizuoti, taip pat kad šie asmenys turimas valstybės suteiktas priemones naudojo ne visuomenės saugumui užtikrinti, o atvirkščiai – jai pažeisti, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo forma.

Dėl minėtų aplinkybių policijos pareigūnų atliktų veikų nustatymas ir išaiškinimas buvo apsunkinti, nes nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo prieigą prie žvalgybinės ir tyrimo informacijos, kurią galėjo kontroliuoti ir esant reikalui koreguoti paslėpdami padarytas nusikalstamas veikas.

Iš dalies pritarė prokurorui

Kiti kasacinių skundų argumentai iš esmės buvo susiję su žemesniųjų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu bei bausmių taikymu, dėl jų išplėstinė teisėjų kolegija naujų išaiškinimų nepateikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir iš dalies tenkino prokuroro kasacinį skundą. Nors ir buvo nustatyta netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo elementų, teisėjų kolegija paliko galioti apeliacinės instancijos teismo paskirtas realias nuo penkerių iki keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmes, taip pat turto konfiskavimą iš lėšų, gautų iš nusikalstamų veikų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.