Trečiadienį Vilniaus 1-asis apylinkės teismas žaibiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 34 metų R.Šimkus kaltinamas sukčiavimu, dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu. R.Šimkus bemaž dešimtmetį gyveno dangstydamasis svetimomis pavardėmis, tačiau viešumo nevengė: lankydavosi parduotuvėse, bankuose, gydytojų kabinetuose, netgi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Nors vyras įtariamas padaręs net 113 nusikalstamų veikų, teismo procesas ėjosi kaip iš pypkės, mat R.Šimkus geranoriškai talkino tyrimui, pripažino kaltę dėl visų epizodų ir už juos atgailavo.
Beveik dešimt metų R.Šimkus gyveno giliame pogrindyje, nes kauniečiai pareigūnai maždaug nuo 1998-ųjų ieškojo jo kaip įtariamojo vienoje sukčiavimo byloje.
Kai įtariamasis įkliuvo, netrukus buvo nuvežtas į apklausą. „Mane nuvežė į Kauną, apklausė ir baigė tą bylą“, – teisme minėjo R.Šimkus, kurio aną bylą nutraukė nesurinkus pakankamai įrodymų ir suėjus senaties terminui.
Išgarsėjo pavogęs iš banko milijoną
Beje, neseniai R.Šimkus, pravarde Lenkas, išgarsėjo ir kitoje istorijoje – dėl iš banko pavogto milijono litų. Kaip pasakojo 15min.lt, milijoninės vagystės byloje jo bendrininkas Lukas Kokmantas neseniai nesėkmingai prašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo malonės.
Kaip šiandien paaiškėjo teisme, R.Šimkus bemaž dešimtmetį gyveno dangstydamasis svetimomis pavardėmis, tačiau viešumo nevengė: lankydavosi parduotuvėse, bankuose, gydytojų kabinetuose, netgi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Konspiracijos genijus Rumgaudas Šimkus |
„Bandžiau truputį legaliai užsidirbti, jei taip galima pasakyti, kai su suklastotu pasu viską darai“, – apie sudėtingas veiklos sąlygas kalbėjo diskotekų organizavimu mėginęs užsiimti vyras.
Teisėjas Alenas Piesliakas kaltinamojo teiravosi, iš kur jis gavo suklastotus pasus su Nerijaus Bogučiansko bei Dariaus Staškevičiaus pavardėmis.
„Bendravau su kažkokiais žmonėmis, kurie padarė. Daviau jiems savo nuotrauką ir jie perklijavo“, – pasakojo R.Šimkus.
Su svetimu pasu – net pas gydytojus
Pirmiausia su svetimu dokumentu jis privačiai išsinuomojo būstą, užsisakė ten kabelinę televiziją ir internetą.
Netrukus veikėjas užsuko į „Nordea“ banką ir N.Bogučiansko vardu paprašė suteikti kreditinę kortelę su 10 tūkst. litų limitu.
Bankininkai paprašė kliento įrodymo apie gaunamas pajamas. „Sutartis atspausdindavau. Pasirinkdavau bet kokią firmą – iš katalogo. Nurodydavau pajamas, kurių reikalaudavo bankas“, – pasakojo R.Šimkus.
Jis minėjo ne tik melžęs savo kreditinę, bet ir grąžindavęs į ją pinigų, mat pardavinėdavo kompiuterius ir iš to šiek tiek užsidibdavo. Kredito dengimo operacijoms atlikti bankininkai paso net neprašydavo. „Bet paskui neturėjau, iš ko grąžinti“, – teisme prisiminė R.Šimkus.
Su svetimu pasu R.Šimkus lankydavosi ir sveikatos centre – taisydavosi dantis.
D.Staškevičiaus vardu R.Šimkus bendravo su SEB ir „Hansabanko“ atstovais. Iš abiejų bankų jis paėmė po 15 tūkst. litų paskolas.
„Iš „Snoro“ dar bandėte paimti 15 tūkstančių...“ – jo žygius R.Šimkui mėgino priminti teisėjas. „Neprisimenu“, – ko gero, tiesą sakė šioje byloje išsisukinėti nė nebandantis veikėjas.
Taip pat iš vienos firmos jis norėjo išsimokėtinai pirkti kompiuterį, tačiau pardavėjai nesutiko. „Nemotyvavo“, – atsisakymo priežastis ligi šiol nežinoma ir pačiam R.Šimkui.
„Iš „Flopo“ bandėte pirkti kompiuterį. Nepardavė?“ – pasitikslino teisėjas.
„Nepardavė“, – atsakė teisiamasis.
– Kodėl?
– Nepaaiškino. Iš pradžių sutiko, po to atsisakė...
– Iš „Inovation computer group“ dar bandėte pirkti?
– Jiems netiko autorinės sutartys, nenuolatinis darbas.
Sėkmingai R.Šimkus apmovė ir greitųjų kreditų bendrovę „Mobile Credit Baltic“ – gautą paskolą persivedė į sąskaitą „Parex“ banke.
Dar sykį R.Šimkus sublizgėjo Mokesčių inspekcijos skyriuje. Atvykęs į priėmimą R.Šimkus pareiškė norintis gauti verslo liudijimą, kad galėtų teisėtai užsiimti diskotekų organizavimu. Jokių įtarimų inspekcijos darbuotojams R.Šimkus nesukėlė, verslo liudijimas jam buvo išduotas.
Atvirumu nustebino pareigūnus
Bylą kuruojantis prokuroras Linas Kuprusevičius pažymėjo, kad R.Šimkus davė išsamius parodymus, kiek prisiminė, viską papasakojo. „Ne tik viską pripažino, bet ir papasakojo naujų savo veikų, apie kurias pareigūnai net nežinojo“, – kalbėjo prokuratūros atstovas.
Jo teigimu, visų R.Šimkaus nusikalstamų veikų pobūdis panašus: žmogus tiesiog slapstėsi nuo policijos ir naudojosi suklaistotais pasais.
R.Šimkus teistas vieną kartą, o administracine tvarka niekada ir nebaustas. „Gyveno svetimu vardu, tai ir nubausti jį buvo sunku“, – pažymėjo prokuroras.
Kaltinimą palaikantis pareigūnas pažymėjo, kad R.Šimkus iš savo pogrindinės veiklos nesiekė pralobti – pinigų skolindavosi tik tada, kai jų pritrūkdavo pragyvenimui. Kai R.Šimkus įkliuvo pareigūnams sostinės prekybos centre „Mandarinas“, paaiškėjo, kad jis pastaruoju metu gyveno nakvynės namuose.
Už visus 113 nusikalstamos veikos epizodų prokuroras prašė R.Šimkui skirti palyginti švelnę bausmę – 5 metų laisvės atėmimo.
Atgailauja ir atsiprašo
Kaip minėta, praėjusių metų spalio 6 dienos nuosprendžiu R.Šimkus jau yra nuteistas už miloninę aferą su banku šešeriems metams nelaisvės. Todėl šįkart prokuroras siūlė bausmes subendrinti ir skirti R.Šimkui 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
R.Šimkaus gynėja Danguolė Elena Mikalauskaitė šios dienos posėdyje teismui iš esmės pakartojo prokuroro minėtas aplinkybes: kad jos ginamasis talkino teisėsaugai, neturėjo tikslo susikrauti turtų. „Tai jo ketinimas apsivalyti, pradėti naują gyvenimą sukant nauju keliu“, – tikino gynėja. Todėl advokatė ragino teismą skirti dar švelnesnę bausmę, nei pasiūlė prokuroras.
Tardamas paskutinį žodį, R.Šimkus kalbėjo: „Gailiuosi, kad pasukau slidžiu keliu. Galbūt buvo galima pasukti kitu keliu, bet išėjo taip, kaip išėjo. Gaila, nėra nukentėjusiųjų, kurių norėjau atsiprašyti už nepatogumus ir sutrukdymus. Gailiuosi, kad pasukau slidžiu keliu. Gaila, nėra nukentėjusiųjų, kurių norėjau atsiprašyti už nepatogumus ir sutrukdymus, – tardamas paskutinį žodį, teisme atgailavo R.Šimkus.
Civilnius ieškinius šioje byloje pareiškė „Hansabankas“ (10 296 litų), „Sodra“ (991, 95 lito), „Swedbank“ (15 485 litų), SEB bankas (15 000 litų), „MCB finance“ (1913, 88 lito).
Nuosprendį R.Šimkui teismas žada skelbti po poros savaičių.
Konspiracijos genijus
15min.lt neseniai jau pasakojo, kodėl R.Šimkus pelnė kone genialaus nusikaltėlio reputaciją.
Savamokslis kompiuterių asas R.Šimkus stebino konspiracijos sugebėjimais: turėjo bent penkis pasus, kas porą mėnesių keisdavo gyvenamąją vietą, saugumo sumetimais nevairuodavo automobilio ir nesinaudodavo viešuoju transportu (važinėdavo dviračiu, o ypatingais atvejais sėsdavo į maršrutinius taksi).
Nenorėdamas rizikuoti, jis netgi nustojo lankyti savo motiną, o nesantuokiniam sūnui nutarė nebemokėti alimentų. R.Šimkus apskritai dienos metu stengėsi nekišti nosies į lauką, nesipuikuodavo turtais, neturėdavo daug pinigų.
Kai į teisėsaugininkų rankas pakliuvo R.Šimkaus kompiuteris, pareigūnai negalėjo peržvelgti jame sukauptos informacijos, nes ji buvo apsaugota itin sudėtingais slaptažodžiais.
Įdomi detalė: įkliuvęs R.Šimkus slėpė nuo pareigūnų, kur tuo metu buvo įsikūręs, tačiau pasiūlė sandėrį – išduos šią paslaptį, jei jie iš jo namų atneš į kamerą storą retą rusišką knygą apie informacines technologijas.