Kalėjimo slėptuvių išskirtinumas
Slėptuves kalėjimo zonose galima skirti į du tipus. Tai slėptuvės kalinių kamerose ir kitose vietose siekiant paslėpti turimus draudžiamus daiktus, ir slėptuvių panaudojimas įnešant daiktus į saugomą teritoriją. Kartais šios slėptuvės sutampa.
Kalėjimuose esančių slaptaviečių išskirtinumas tas, kad jos dažniausiai naudojamos vos keliems specifiniams ir mažai vietos užimantiems daiktams ir medžiagoms slėpti. Dažniausiai tai yra mobilieji telefonai ir narkotinės medžiagos su jų naudojimo įranga.
Draudžiamų daiktų slėpimo vietų nėra labai daug. Dažniausiai tai būna kalėjimo ar pataisos namų kamera ar bendro naudojimo patalpos.
Čia bet kada gali užeiti prižiūrėtojai ir atlikti nuodugnią kratą. Todėl nuteistųjų fantazija turi būti ypač išlavinta. Kelis kartus aptikta slaptavietė, jeigu pareigūnai tinkamai dalijasi informacija, vargu ar bus naudojama antrą kartą net ir kitoje vietoje.
Pirma užduotis – įnešti
Kontrabandos atveju svarbiausias ir pavojingiausias darbas yra pergabenti draudžiamą krovinį per sieną, o įkalinimo įstaigų atveju tai tėra tik pusė darbo.
Kalėjimo kontrabandos procesas yra sudėtingesnis. Draudžiami daiktai į uždarą ir saugomą teritoriją gali būti pernešami ir paslėpti laikinose slėptuvėse, pvz., žmogaus kūne ar į apsilankymus atsinešamuose kūdikiuose. Tačiau tuos daiktus paslėpti teritorijoje yra atskira nusikalstamo pasaulio mokslo šaka.
Draudžiamų daiktų patekimas į kalėjimą ar pataisos namus išties nelabai kuo skiriasi nuo kontrabandos į kitą šalį. Tik čia teritorija daug mažesnė. Tačiau galimybės panašios – bandyti pernešti slaptavietėje, papirkti pareigūną arba tiesiog vienokiu ar kitokiu būdu permesti per sieną į vidinę teritoriją.
Be daiktų pernešimo slėptuvėse, yra naudojami ir kur kas egzotiškesni kontrabandos į kalėjimą būdai. Pasaulinėje praktikoje pasitaiko, kad naudojami šūviai oro patranka su kroviniu į vidinę teritoriją, kontrabandos pristatymas bepilote skraidykle, krovinys su meškere kartais sviedžiamas į konkretų langą, o kartais tam panaudojami net gyvūnai – katės ir balandžiai išdresuojami grįžti į konkrečią vietą ir prie jų pririšami mobilieji telefonai.
Derėtų patikslinti, kad ne visi čia aprašomi būdai ir metodai yra išbandyti Lietuvoje. Dalis pavyzdžių yra iš pasaulinės praktikos.
8 mobilieji išangėje
Su kontrabandos ir slėptuvių principais nesusipažinę žmonės piktinasi, kodėl pareigūnai negali sustabdyti narkotikų ir mobiliųjų telefonų patekimo į kolonijas ir kalėjimus. Tačiau pasipiktinimas pasikeičia į nuostabą, kai sužinoma, kokiais būdais ir metodais tie daiktai patenka ir yra slepiami.
Bandant įnešti draudžiamus daiktus į uždarą įkalinimo įstaiga per lankytojų įėjimą taikomi keli būdai.
Žmogaus kūnas ir jo ertmės puikiai pasitarnauja pernešti įvairius daiktus ir narkotines medžiagas į įkalinimo įstaigas. Išangė ir makštis yra seniai žinomos slaptavietės. Bėda ta, kad metalo detektorius šiuolaikinių telefonų gali ir neaptikti, nes jie padaryti iš plastikinių detalių. O norint patikrinti įtartiną lankytoją tenka kviesti mediką. Paprasti pareigūnai neturi teisės patikrinti net žmogaus burnos.
Vienas iš įdomesnių rekordų, susijusių su kalėjimų kontrabanda, yra atvejis, kai Lietuvoje vienas lankytojas savo bičiuliams į koloniją išangėje nešė 8 telefonus...
Telefonai riebalų klostėse ir granata makštyje
Kalėjimo kontrabandininkai, naudojantys savo kūną kaip konteinerį, taip pat taiko ir kitokius metodus. Pvz., smulkius daiktus ar narkotikus, supakuotus prezervatyve su pririštu dantų valymo siūliuku, praryja, o kitą siūlo galą pririša prie krūminio danties. Tokio krovinio net apžiūrint burną beveik neįmanoma pastebėti.
Mobiliųjų telefonų SIM korteles vyrai slepia apyvarpėje. Daug nepaslėpsi, bet vieta gana patikima. Tuo tarpu moterys savo lytinius organus įsigudrina panaudoti kur kas stambesniems dalykams pernešti. Štai Kolumbijos kalėjime buvo nustatytas atvejis, kai makštyje į kalėjimą pateko rankinė granata...
Pasaulyje yra registruota atvejų, kai mobilieji telefonai ir kiti draudžiami daiktai buvo aptikti tarp stambaus sudėjimo lankytojo... riebalų klosčių. Jeigu žmogus nėra ypač nutukęs, tuomet telefonas arba narkotikai yra pritvirtinami lipnia juosta ir uždengiami. Tačiau kartais net to nereikia daryti – kontrabandinis krovinys riebaliniame sluoksnyje laikosi be jokios pagalbos.
Laikraščio puslapyje ištirpdyti narkotikai
Viena geidžiamiausių prekių įkalinimo įstaigose yra narkotikai. Jų kaina lyginant su laisvuoju pasauliu gali išaugti iki dešimties kartų. Todėl esanti paklausa kalėjimo kontrabandininkus verčia nuolat sukti galvą ir ieškoti būdų, kaip galima pergabenti narkotikus į „zoną“.
Drabužiai ir avalynė yra puiki vieta paslėpti tokias medžiagas. Tai galima daryti paprastai – padarant slaptas kišenėles arba užsiuvant medžiagos viduje. Jeigu drabužis yra pūstas arba storas – nedidelį kiekį narkotikų aptikti yra labai sudėtinga netgi centimetras po centimetro apčiupinėjant visą rūbą. O kiekvieno drabužio pareigūnai juk taip negali tikrinti.
Įmantresnis būdas yra padaryti narkotikų tirpalą ir jame įmirkyti kelnes, nosinę, marškinėlius ar bet kokį kitą rūbą. Vėliau tie rūbai yra išplaunami, o skystis išgarinamas. Nuosėdose lieka narkotinė medžiaga, kurią jau galima naudoti.
Be drabužių, tokiu pačiu būdu gali būti apdorojami ir laikraščio ar kitokio popierinio leidinio puslapiai. Skirtumas tas, kad išmirkyto popieriaus nebūtina mirkyti iš naujo ir garinti. Tokį popieriaus lapelį galima tiesiai dėti į burną ir svaigintis.
Panašiu principu narkotikai atkeliauja ir su laiškais. Mažos „markutės“ yra prilipdomos tarp pašto ženklo ir voko arba laiško užklijavimo vietoje.
Telefonai margarine, žuvies konservuose ir narkotikai bulvėse
Kai narkotikai, švirkštai, telefonai ir kiti draudžiami daiktai jau patenka į uždarą nuteistųjų teritoriją, lieka juos paslėpti viduje taip, kad neaptiktų prižiūrėtojai.
Vienas iš dažniau pasitaikančių slėpimo būdų kalėjimuose yra maisto produktai. Pačius maisto produktus šiuo metu į įkalinimo įstaigas įnešti yra uždrausta. Todėl slaptavietes nuteistieji įsirengia patys iš vietinės parduotuvės įsigytuose maisto produktuose. Tiksliau – jų pakuotėse.
Paprastai stengiamasi sudaryti įspūdį, kad sterilus, orui nelaidus ar kitoks vienkartinis uždarymo būdas yra nepažeistas, todėl viduje esančio turinio neverta tikrinti. Dažnai pasitaikantis tokios maskuotės metodas – dviguba pakuotė.
Tarkim, nusiperkamos dvi margarino pakuotės. Vienos jų prapjaunamas tik dugnas nepažeidžiant viršutinės dalies ir išimamas visas arba tik dalis margarino. Su antrąja pakuote yra elgiamasi atvirkščiai – nupjaunamas josios viršus. Šios dvi dalys yra kruopščiai suneriamos, o jų viduje esanti ertmė panaudojama slėpti draudžiamiems daiktams.
Kitas būdas – angą, per kurią ištraukiamas maisto pakuotės turinys, vėliau paslėpti po etikete. Pavyzdžiui, nuėmus etiketę ir žuvies konservų dėžutės šone išpjovus angą ten galima kuo puikiausiai paslėpti nedidelį mobilųjį telefoną. O pačią angą uždengti ta pačia etikete.
Kavos pakelis, uogienės stiklainis ar konservuotų vaisių dėžutė – visa tai kuo puikiausiai pasitarnauja kaip mobiliųjų telefonų slėptuvės. Svarbiausia tinkamai ir su fantazija užmaskuoti.
Kaip vieną įdomesnių atvejų pareigūnai iki šiol mini kratos metu bulvių krūvoje aptiktus narkotikus. Kruopščiai nuluptos bulvės lupena buvo panaudota apvilkti į foliją suvyniotus narkotikus.
Dvigubi dugnai, tuščiavidurės sienelės ir ertmės lovų kojose
Tai tik keletas populiariausių būdų, kaip įkalinimo įstaigų balduose gali būti slepiami draudžiami daiktai.
Nuteistieji daiktus slėpti ypač mėgsta bendro naudojimo patalpose – virtuvėse, koridoriuose, dušuose ir t.t. Šios vietos mėgstamos dėl paprastos priežasties – šiose patalpose aptikus telefoną ar narkotikus dažniausiai neįmanoma nubausti konkretaus kalinio, mat draudžiamą daiktą galėjo paslėpti bet kas iš nuteistųjų.
Spintelės, lovos, kėdės ir lentynos yra vienos iš mėgstamiausių slėptuvių vietų. Tokie baldai dažniausiai gaminami iš medienos, kuri yra lengvai apdirbama. Tad, pvz., taburetės kojoje įrengti ertmę ir joje paslėpti švirkštus ar mobiliuosius telefonus yra juokų darbas.
Slepiant daiktus balduose stengiamasi išnaudoti jau esamas medines pertvaras jose išskobiant nedideles tuščiavidures ertmes. Angos į jas dažniausiai paslepiamos po apdailos detalėmis arba tiesiog nusukamos į akiai nematomą pusę – sieną.
Dvigubas dugnas – vienas seniausių metodų norint ką nors paslėpti, bet jis kuo puikiausiai veikia iki šiol. Ir nuteistieji tą žino. Stalčiai, stalviršis, kėdės paviršius – visur gali būti įrengtas dvigubas paviršius, o ten – sudėti daiktai, kurių neturėtų pareigūnai aptikti. Sunku pasakyti, kiek tokios slėptuvės pasiteisina, o kiek ne. Tačiau žiūrint aptiktų slaptaviečių nuotraukas, atrodo, kad sunku rasti „saugią“ vietą, kurios pareigūnai neaptiktų. Klausimas tik kiek pajėgų ir laiko jie gali skirti kratoms.
Kaip gana netipinę slėptuvę balduose pareigūnai prisimena atvejį, kai telefonai buvo slepiami tuščiavidurės metalinės lovos kojoje. Ertmę dengiantis dangtelis buvo atsargiai nukrapštytas. Ten sudėti draudžiami daiktai ir po to vėl viskas kruopščiai uždengta.
Vazonas, pjaustymo lentelė ir skutimosi putos
Bet kuris daiktas, kurį leidžiama turėti nuteistajam gali tapti kuo puikiausia slėptuve. Sudėtinga bandyti paaiškinti, kur gali būti įrengiamos slėptuvės draudžiamiems daiktams. Sudėtinga, nes jos gali būti bet kur.
Gėlių vazono šone išpjovus mažą angą galima kuo puikiausiai paslėpti nedidelį mobilųjį telefoną ar kitą daiktą. Skylė gali būti uždengiama izoliacija, laikraščiais arba jį tiesiog nusukant į sienos pusę.
Vienas iš populiaresnių daiktų, kuriuose yra įrengiama slėptuvė – maisto pjaustymo lentelė. Gali būti, kad populiarumo ji susilaukė, nes yra lengvai apdirbama, dažnai naudojama ir pigi, jeigu ją vis dėl to konfiskuotų.
Medinės lentelės rankenos viduje įrengiama ertmė, ten paslepiamas telefonas, o pati rankena įkišama atgal į lentelės pagrindą. Sujungimo beveik nesimato, lentelė gali būti kuo puikiausiai naudojama ir, kai reikia, pasiimama su savimi.
Higienos reikmenų galima aptikti turbūt bene kiekvieno nuteistojo gyvenamojoje patalpoje. Galbūt dėl to jose mėgstama įrengti slėptuves. Kuo įprastesnis daiktas – tuo mažiau įtarimų jis sukelia.
Skutimosi putų, dezodoranto ar kremo pakuočių viduje galima kuo puikiausiai paslėpti SIM korteles, modemus ar mobiliuosius telefonus. Paprastai slėptuvės juose įrengiamos tokiu pačiu būdu kaip ir maisto produktų pakuotėse – stengiamasi jas įrengti nepažeidžiant išorinio įpakavimo. Arba bent sudarant tokį įspūdį.
Jeigu pakuotės turinys yra išimamas, tuomet slepiamas daiktas paprastai įvyniojamas į medžiagą arba įtvirtinamas į putoplastą. Tai daroma tam, kad pakračius pakuotę slepiamas daiktas nepradėtų barškėti ir taip neišduotų slėptuvės.
Grindys, durys ir unitazas
Dar vienas įkalinimo įstaigose naudojamas slėptuvių tipas – patalpos ir pastato dalys bei įranga. Paprasčiau tariant – viskas, ko neįmanoma paprastai arba visiškai pajudinti. Tai grindys, sienos, lubos, ventiliacijos ir santechnikos sistemos.
Grindyse slėptuvės įrengiamos po apdailos medžiagomis. Paprastai yra atsargiai nuimama keraminė plytelė ar medžio lentutė. Viduje padaroma nedidelė ertmė, sudedami telefonai, narkotikai ar kiti draudžiami daiktai ir vėl viskas uždengiama.
Nepatyrusiam žmogui toks vaizdas nesukeltų nė mažiausių įtarimų. Tačiau kratas atliekantys pareigūnai kaskart atranda tokias slėptuves.
Standartiškai durys būna bent keleto centimetrų pločio. O tai yra puiki vieta paslėpti daiktus, kurių nenori, kad atrastų tikrintojai. Tai galima padaryti keliais būdais. Vienas iš jų – plyšys durų viršutinėje dalyje. Nepalypėjus ant kėdės jo visiškai nesimato. Antrasis variantas – ant durų kabanti lentelė su pavadinimu gali kuo puikiausiai slėpti angą į slėptuvę arba pati tarnauti kaip slėptuvė. Dar vienas būdas – slėptuvė durų staktoje, o angą į ją slepia vyriai.
Unitazo bakelyje paslėpti daiktai jau seniai tapo banalybe, tačiau vis dar pasitaiko tarp nuteistųjų. Tačiau ant valo ar plono tvirto siūlo prikabintas sandarus maišelis, nuleistas į unitazą, yra nors ir žinoma, tačiau vis dar suveikianti gudrybė. Žvejybinį permatomą valą yra sunku pastebėti, o kišti rankų į klozeto skylę paprastai niekam nesinori.
Trūksta pareigūnų visoms slėptuvėms aptikti
Sudėtinga, o ir neįmanoma, būtų aprašyti visas galimas ir jau pareigūnų aptiktas slėptuves įkalinimo įstaigose. Jų įvairovė yra didelė ir kiekvienas norintis gali dar labiau patobulinti bet kurią iš jų.
Sunku pasakyti, kiek procentų slėptuvių aptinka kratas atliekantys pareigūnai. Jų manymu – daugumą. Tačiau į šias uždaras teritorijas patenka vis naujos telefonų, narkotikų ir kitokios vietinės kontrabandos siuntos.
Tad slėptuvių gamyba ir jų paieškos yra tartum niekad nenutrūkstantis slėpynių žaidimas tarp Kalėjimo departamento pareigūnų ir nuteistųjų,
