Kauno apylinkės teismas nuteisė darželio auklėtoją trejų metų nelaisvės bausme, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams.
Kaltinamoji mažamečiui berniukui, pasižymėjusiam aktyvumu ir nenoru miegoti pietų miego, likusi viena be auklėtojos, sugirdė raminančiai veikiančių vaistų.
Dėl lenkimo mažametį vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas ji nuteista trejiems metams, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo – vieneriems metams. Subendrinus bausmes, skirtas trejų metų laisvės atėmimas.
Teismas padarė išvadą, kad kaltinamoji mažamečiui berniukui, pasižymėjusiam aktyvumu ir nenoru miegoti pietų miego, likusi viena be auklėtojos, sugirdė raminančiai veikiančių vaistų. Tokiais savo veiksmais buvusi auklėtojos padėjėja lenkė ir pratino mažametį vaiką ne gydymo tikslais vartoti psichotropines medžiagas bei trumpam jį susargdino.
„Tai, kad mažamečiui buvo sugirdyti benziodiazepinų grupei priskiriama psichotropinė medžiaga, neginčijamai patvirtina liudytojų parodymai, eksperto ir specialistų paaiškinimai bei medicininių dokumentų duomenys“, - sakė bylą išnagrinėjęs teisėjas Virginijus Kalkauskas.
Moteris dvejus metus negalės dirbti ugdymo, lavinimo ir mokymo įstaigose. Taip pat ji įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
„Pagrindiniai teismo motyvai skiriant bausmę – netiesioginiai įrodymai. Kratos darželyje metu, kaltinamosios rankinėje buvo aptikta psichotropinių medžiagų, kurių pėdsakų rasta ir mažamečio organizme. Rasta ir balta dėžutė – vaistų smulkintuvas.
Teismo medicinos specialistas paaiškino, kad tokio pobūdžio vaistai gaminami taip, jog nereikėtų jų smulkinti suaugusiam asmeniui. Tai daroma tik išimtiniais atvejais – kai negali asmuo nuryti tablečių. Vaikams toks smulkintuvas gali būti reikalingas, norint neutralizuoti nemalonų skonį ar kvapą, maišant juos su gėrimais ar maistu“, – teigė teisėjas Audrius Meilutis.
Pasak jo, jokių psichinių sveikatos sutrikimų, dėl kurių vaikui būtų reikėję vartoti tokius vaistus, nebuvo nustatyta.
„Teismas įvertino faktą, kad kaltinamoji yra neteista, nebausta administracine tvarka. Yra pagrindo manyti, kad neterminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti, taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistoji neprisipažino padariusi nusikaltimo“, – paaiškino teisėjas.
Apnuodyto mažamečio mamos interesas buvo vienas - kad būtų nustatyta tiesa ir kad tai ateityje nepasikartotų.
Civiliniai ieškiniai šioje byloje nebuvo pareikšti. Nukentėjusieji , pasak bylos prokurorės, paaiškino, kad jie neturi jokių kėslų šioje byloje, tad neprašys atlyginti nei turtinės, nei neturtinės žalos. Apnuodyto mažamečio mamos interesas buvo vienas - kad būtų nustatyta tiesa ir kad tai ateityje nepasikartotų. Nukentėjęs mažametis, prokurorės žiniomis, buvo perkeltas į kitą darželį.
Tyrimo metu buvo paimti net keturi maišeliai, pilni vaistų. Aptiktas ir vaistų smulkintuvas. Ta pati psichotropinė medžiaga rasta ne tik rankinėje, bet ir kaltinamosios namuose. Moteris savo versiją dėl į darbą atsineštų vaistų keitė kelis kartus. Ikiteisminio tyrimo metu ji aiškino, kad dėžutę su vaistais į darbą atsinešė dėl namuose daromo remonto, o bylą nagrinėjant teisme – dėl suplanuoto vizito pas šeimos gydytoją. Teismas nepatikėjo ir šiuo moters aiškinimu.
Prokurorė Renata Oželienė prašė skirti realią trejų metų įkalinimo bausmę.
„Bausmė atidedama pakankamai ilgam laikotarpiui. Tai nereiškia, kad kaltinamoji neatliks bausmės. Bausmės vykdymas bus. Susipažinsiu su nuosprendžiu bei jo motyvais ir tuomet spręsime, ar kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, ar ne“, – patikino prokurorė.
Pati kaltinamoji iki pat paskutinės minutės neigė savo kaltę. Tikino, kad niekada jokiam darželio auklėtiniui nedavė vaistų. Anot jos, berniukui stiprių vaistų galėjo duoti jo artimieji. Tačiau teismas šią moters versiją vertino kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamajai buvo pasiūlyta atlikti tyrimą melo detektoriumi. Moteris sutiko, tačiau po kurio persigalvojo, motyvuodama tuo, kad ji nežino, koks tai tyrimas.
Pasak prokurorės, kitų nukentėjusių mažamečių ikiteisminio tyrimo metu neatsirado.
„Tačiau gavome pranešimų ir tie asmenys buvo apklausti kaip liudytojai, kurie pranešė stebėję įtartinus, panašaus pobūdžio požymius savo mažamečių vaikų atžvilgiu, tačiau negalėjo nurodyti tiksliai, kada. Tuo metu tėvai paaiškino nesitikėję, kad gali būti analogiška situacija, todėl nesikreipė nei į gydymo, nei į teisėsaugos įstaigas. O spėjimais ir įtarimais negali būti grindžiama kito kaltė“, – paaiškino R.Oželienė.
Šį nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
15min primena, kad skandalas dėl raminamaisiais apsinuodijusio dvejų metų berniuko kilo 2016 metų spalį. Pastebėjusi, kad jos iš darželio-lopšelio „Bitutė“ pasiimtas vaikas yra vangus, į medikus kreipėsi jo mama. Ligoninėje nustatyta, kad berniukas yra apsvaigęs nuo psichotropinių raminamųjų vaistų, todėl apie įvykį pranešta teisėsaugai. Nustatytas apsinuodijimas benzodiazepinais per burną.
Atlikus kratas darželyje, trijų darbuotojų rankinėse rasta raminamųjų vaistų, priskiriamų benzodiazepinų grupei – tokių aptikta ir vaiko organizme.
Prokurorė yra minėjusi, kad teisėsauga sulaukė kitų tėvų informacijos, jog jų vaikai buvo vangūs ir galėjo taip pat gauti raminamųjų, tačiau tuo metu jų sveikata netirta, todėl apie šiuos atvejus nėra surinkta pakankamai duomenų.
Kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė R.Oželienė anksčiau yra sakiusi, kad darželio auklėtojos padėjėja J.Grabnickienė savo kaltę kategoriškai neigia ir, pasak prokurorės, „teisminio proceso metu laikosi stojiškai, neslėpdama neteisėtai apkaltinto asmens įvaizdžio“.
