Nuteistajam mirus, teismas nutraukė smurto prieš vaikus bylą: neatsakytų klausimų liko

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal nuteistojo Ramūno B. gynėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo 50 metų vyras buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už kitam asmeniui sukeltą fizinį skausmą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, paskelbė nutartį. Asmeniui mirus, nuosprendis panaikintas, baudžiamoji byla nutraukta, pirmadienį praneša Šiaulių apygardos teismas.

Kaltinime – smurto epizodai

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ramūnas B. 2019 metų rugsėjo 8-osios naktį namuose kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo mažametei dukrai per galvą, bei ne mažiau kaip du kartus diržu sudavė savo sugyventinės mažametei dukrai per kojas.

Tą pačią naktį diržu per kojas, šoną buvo suduota dar vienai – šį kartą nepilnametei, sugyventinės dukrai, o dar kita sugyventinės dukra buvo tampoma už plaukų, jos galva trenkta į sieną.

Tąkart nukentėjo ir sugyventinės nepilnametis sūnus, kuriam R. B. kumščiu trenkė į galvą. Teismas nustatė, kad nuo 2008 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2019 metų rugsėjo 8 dienos, kaltinamasis naudodamas ilgalaikį fizinį ir psichinį smurtą prieš savo ir sugyventinės mažamečius ir nepilnamečius vaikus, juos psichologiškai traumavo, sutrikdė jų psichinę ir asmenybės raidą, sukėlė kitas emocijas vaikystėje. R. B. savo kaltės dėl naudojimo prieš vaikus smurto nepripažino.

Už nepaklusnumą baudė daugybos lentele

Vyras pabrėžė, kad per paskutinius 10 metų jis nėra baustas administracine tvarka dėl vaikų nepriežiūros. Jo žodžiais, auklėjant vaikus buvo įsivedęs taisyklę, kad už nepaklusnumą vaikams, jo žodžiais, reikia mokytis daugybos lentelę. Kaip pavyzdį pateikė vieną iš mergaičių, kuri, kaltinamojo teigimu, greitai išmoko daugybos lentelę ir jos atsakymai buvo teisingi, tai jai tuo bausmė ir baigdavosi, o kiti turėjo ramiai sėdėti ir mokytis.

Byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismui pakako apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

R. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, nuteistąjį įpareigojant tęsti darbą, per pirmus 6 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Su tokiu teismo nuosprendžiu nuteistojo advokatas nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apygardos teismui.

Apeliacinės instancijos teisme R. B. gynėjas bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimti naują nuosprendį – R. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti. Atsiliepimų į nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinį skundą negauta.

Prieš galutinį verdiktą – žinia apie mirtį

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir išėjo į pasitarimo kambarį priimti sprendimą. Tačiau prieš teismo posėdį, kuriame turėjo būti skelbiamas minėtas sprendimas, paaiškėjo, kad R. B. mirė. Atsižvelgus į šią aplinkybę, Šiaulių apygardos teismas nutarė šios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atnaujinti ir byloje atlikti įrodymų tyrimą.

Teismo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, mirusio nuteistojo R. B. advokatas nurodė, kad mirus jo ginamajam, jo sutuoktinė, būdama supažindinta su tokia teise, raštu jam nepateikė prašymo dėl baudžiamojo proceso byloje tęsimo reabilituojančiais pagrindais, todėl prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Prokuroras nurodė, kad mirus nuteistajam, ir nesant jo artimųjų giminaičių prašymų dėl baudžiamojo proceso tęsimo reabilituojančiais pagrindais, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo nagrinėjimas turėtų būti nutrauktas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, o siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas.

Nuosprendis – nepagrįstas, neteisėtas

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatavo, kad byloje yra padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimas, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad kokie nors duomenys, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, būtų gauti neteisėtais būdais, tačiau vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, kurie nagrinėjamu atveju buvo esminiai įrodinėjant R. B. kaltumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepagrįstai nevertino aplinkybės, ar ikiteisminio tyrimo metu apklausiant šiuos nukentėjusiuosius pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo užtikrinta jų teisė, nustatyta BPK, kuriame nurodoma, kad asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.

Baudžiamojo proceso subtilybės atskleidžiamos šioje ištraukoje iš Šiaulių apygardos teismo nutarties:

„Kaltinamojo mirtis yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, nes išnyksta nusikalstamos veikos subjektas. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Ramūnas B. mirė, o vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nors nei apeliacinį skundą pateikęs nuteistojo gynėjas advokatas nei kiti proceso dalyviai neprašė tęsti baudžiamąjį procesą nuteistąjį R. B. reabilituojančiais pagrindais, be to, byloje nebuvo gauta ir nuteistojo artimųjų prašymų tęsti procesą, tačiau tai, kaip jau buvo minėta, neužkerta kelio teismui savo iniciatyva tęsti procesą, tuo labiau, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma nuteistąjį R. B. išteisinti.

Tačiau šiuo metu susidarė tokia situacija, kad procesas aplamai nėra galimas. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad teismas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis arba kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Akivaizdu, kad mirus nuteistajam R. B., pranešti jam apie kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių ir šių veikų kvalifikavimo pakeitimą, nėra galimybės.

Akivaizdu, kad mirus nuteistajam, pranešti jam apie kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių ir šių veikų kvalifikavimo pakeitimą, nėra galimybės.

Taip pat nebūtų galimybės papildomai apklausti nukentėjusiuosius, kadangi kaltininkas turi teisę dalyvauti jų apklausose ir užduoti klausimus. Nustačius, kad procesas šioje byloje negalimas dėl aukščiau nurodytų priežasčių, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kad tokioje situacijoje ankstesnis teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla nutraukiama, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-104-719/2021).“

Gyveno faktinėje santuokoje

Kaip konstatavo teisėjų kolegija, iš nuteistojo R. B. ir liudytojos – jo sutuoktinės – viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad R. B. kartu su šia moterimi bei jos vaikais kartu gyveno maždaug nuo 2008 metų, 2010 metais jie susilaukė bendro vaiko – dukters. Visą tą laiką vedė bendrą namų ūkį, augino vaikus, tai yra gyveno faktinėje santuokoje, nors susituokė tik 2018 metais.

Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme R. B. pripažino, kad nuo pat apsigyvenimo kartu pradžios rūpinosi šios moters vaikais, juos auklėdavo, važiuodavo į mokyklą, bendravo su vaikų mokytojais, padėdavo vaikams ruošti pamokas, rūpindavosi namais, darė remontus, kad namie būtų švaru, padėjo juos auginti ir prižiūrėti, vaikai su juo gražiai sutardavo, vadino jį tėčiu.

Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų pagrindu pripažindamas R. B. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, iš esmės pažeidė BPK įtvirtintas nuostatas, nes rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties šiame kodekse nustatytų reikalavimų, negalėjo būti pripažinti įrodymais.

Baudžiamojo proceso tęsinys negalimas

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pažeidimai yra esminiai ir jie sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą baigiamąjį aktą, be to, šių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių, kadangi taip būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad kaltinamojo mirtis yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, nes išnyksta nusikalstamos veikos subjektas. Apeliacinės instancijos teismas paskelbta nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą Ramūno B. atžvilgiu nutraukė, jam mirus.