Bylos duomenimis, S.Aukškalnis, eidamas Pravieniškių valstybinės įmonės prie pataisos namų direktoriaus pavaduotojo plėtrai pareigas, 2013 metų rugpjūtį iš nuteistojo A.B. pareikalavo 10 tūkst. eurų kyšio pažadėdamas paveikti prokurorus, kad šie pritartų, jog nuteistasis iš įkalinimo įstaigos būtų paleistas anksčiau laiko.
Po kurio laiko S.Aukškalnio iš nuteistojo pareikalavo dar daugiau pinigų – 13 032 eurų. Pažadėjo pasinaudoti pažintimis ir per Nacionalinio žmogaus gynimo teisių centro prezidentą bei direktorę paveikti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą bei prokurorus, dalyvaujančius lygtinio paleidimo procese.
Teismas nuosprendyje pažymi, kad S.Aukškalniui skirtina sankcijoje numatyta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei jos vidurkis. Teismo nuomone, bausmė už šį nusikaltimą turėtų pasitarnauti teisingumo principo įgyvendinimui, o ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.
Teismas, netaikydamas realios laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgė į tai, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų.
Teismas atsižvelgė į tai, jog S.Aukškalnis anksčiau nebuvo teistas, yra darbingas, todėl konstatavo, kad paskirtos bausmės tikslas bus pasiektas be realaus laisvės atlikimo.
Nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje; įpareigotas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 570 eurų dydžio įmoką bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
S.Aukškalnį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė 2013 metais.
